Atėjo metas papasakoti pirmųjų dienų įspūdžius, kaip sekėsi valgyti už 5 litus dienai.
Prologas
Ketvirtadienio vakare ruošdamasis 5 savaičių išbandymui atlikau kontrolinį būtiniausių maisto produktų pirkimą. Šįkart pirkau būsimų patiekalų ingredientus taip, kad būtų lengviau vykdyti kalkuliacijas – vieną vidutinę morką, vieną agurkėlį, pomidorą, keturias bulves, bananą. Tų produktų, kurių nereikėjo artimiausioms dienoms, kainas paveikslavau – taupysiu laiką apsipirkdamas.
Į akis krenta keletas pokyčių – parduotuvėje pabrangę pieno produktai (varškė, baltas sūris – net pigiausių prekių kategorijoje), taip pat kai kurios daržovės (pomidorai, agurkai). Jei ne nuolaidos, atrodo šiek tiek daugiau tektų išleisti kruopoms (išskyrus grikius), makaronams, miltams. Per pirmą kartą nepavyko rasti ir super-pigių dešrelių, kurios praeitą sykį gan dažnai svečiavosi mano lėkštėje. Tačiau užtikau hyper-nuolaidą kalakutienos (o gal reikėtų sakyti kalakutienos produkcijos) maltinukams.
Kiek pigesni pasirodė kiaušiniai, aliejus. Kai kuriems produktams, pavyzdžiui, kavai ar arbatai taikomos 25 ar 30 procentų nuolaidos irgi leidžia įsigyti šių atrodo ne pirmos būtinybės prekių. Maloniai nustebau radęs ir pigesnės duonos – kepalas vos už 1,19 Lt – plius, kepta tradiciniu būdu, be cukraus ir kitokių sveikatos nepridedančių priedų. Na, apie kainas ir nuolaidas pakalbėti turėsime dar progą ne vieną, tad apžvelkime pirmųjų dienų meniu.
Pirma diena - ir pirmas fiasko
Nors tokį eksperimentą vykdau ne pirmą sykį, kaskart lipu ant to paties grėblio – spontaniškai kombinuodamas produktus, viršijau leistiną kainą. Todėl – planavimas, planavimas ir dar kartą planavimas!
Rytą pradėjau gerdamas citrinos vandenį – turguje ar parduotuvėje su nuolaida nusipirkus šio vaisiaus, patirsite maždaug 11 centų sąnaudas. O naudos, sako, keliskart daugiau.
Jau senokai pusryčiams valgau košes, tad čia nieko neįprasta. Košes gaminant paprastai naudoju ne dribsnius, o iš vakaro termose išbrinkinęs karštu vandeniu užpiltas kruopas. Taip sveikiau ir atrodo mažesnė produkto išeiga – ir laiko sugaištu ne ką daugiau. Tad avižų kruopų košė su žiupsneliu cinamono (sveika ir skanu), ir tradicinė kava su šlakeliu pieno (apie kavą ir arbatą atskirai dar bus kalba). Tokie pusryčiai atsiėjo 71 centą – neblogai, ar ne?
Dietologai pataria valgyti tris kartus per dieną, tarp šių valgymų suvalgant užkandžius. Priešpiečiams turėtų būti vaisiai, pavakariams – baltymai (geriausia riešutai ar sėklos). Tad sukrimtau nusipirktus du obuolius, už kuriuos parduotuvėje paklojau 59 centus.
Pietums turėjau valgyti kažką, ką buvau nusipirkęs ir kas gali greičiau sugesti. Tad rinkausi silkę. Nors galima pigiau pirkti visą silkę su galva, taupydamas laiką pirkau kiek brangesnę žuvies filė. Atsipjovęs pusę gabalo, valgiau silkę su bulvėmis „munduruose” ir užsigėriau stikline kefyro.
Čia, man regis, padariau pirmąją klaidą – neįvertinau, kad baltymai kainuoja brangiau. Todėl neišvengiamai teks jų kiekį mažinti – turėtų būti arba silkė, arba kefyras. Nes dabar pietums sunaudojau 1,76 Lt.
Pavakariai buvo visiška katastrofa. Supratau, kad esu jiems nepasiruošęs – darbe stalčiuje visad turiu truputį riešutų, tačiau daugumos jų nebegalėsiu sau leisti.
Alkis smarkiai spaudė smegenis – jaučiau silpnumą, mieguistumą, seilėtekį, šalo galūnės – žodžiu aiškūs hipoglikemijos požymiai, sakantys, kad kūnas suvartojęs glikogeno atsargas kepenyse. Tad moviau gelbėtis į artimiausią „maksimytę” – ten stvėriau pakelį pigiausios varškės ir, galvodamas kaip čia ją praturtinti, pamatęs su nuolaida aguonų, čiupau ir jas.
Varškė su aguonomis atrodė tinkama. Tačiau realybėje apibarsčius grūdeliais pusę pakelio varškės, aguonos nelipo, o skoniui ši atrodytų „santuoka” nedavė nieko. Kitąsyk galvočiau apie žiupsnį mirkytų razinų. Kaip ten bebūtų, viską užkandęs duona ir iš seno įpročio užgėręs balinta kava, išleidau 1,30 Lt. Atrodo, kaip ir nedaug, tačiau vakarienei liko „ne kažkas”.
Tad grįžtu prie pirmosios klaidos – jei bandysi spontaniškai gaminti ir valgyti, vėliau neišvengiamai teks badauti. Vakare viriau sriubą -– tai ankstesnių bandymų metu patikrintas reikalas. Svogūnas, morka, gabalas kopūsto, bulvė, skardinė konservuotų pomidorų, prieskoniai ir neįmantraus viralo man ir šeimynai užteks dviems, o gal net trims pavalgymams.
Vėlgi taupumo sumetimais reikėjo atsisakyti brangesnių ingredientų, pvz., konservuotų pomidorų.
Bet čia – ne pabaiga. „Pakandęs“ sriubos su duona nėjau lovon ilsėtis – buvo darbo. Ir štai po poros valandų pilvas ėmė groti tokius maršus, kad atrodė nei apie darbą, nei lovą negalėjo būt nė kalbos.
Supratau, kad neištversiu ko stipriau neužkandęs. Vėlyviems naktipiečiams atsipjoviau galelį balto sūrio – turėjau nusipirkęs pigiausio rasto. Išsyk pasijutau palaimingai. Vienok, 80 gramų, šio 13 proc. riebumo pieno produkto vertė – visas litas.
Sėdęs suskaičiuoti pirmos dienos išlaidas supratau esąs priverstas kapituliuoti – maistui išleista 6,16 Lt. Jei taip bus ir toliau, neliks nieko kito, kaip daryti iškrovos dieną. Nekokia perspektyva. Pasidariau išvadas ir į termosą užsiplikiau perlinių kruopų – patikrinta mažo biudžeto mitybos atrama ir paguoda.
P.S.: posėdžiaujant svečiuose buvau pavaišintas puodeliu žalios arbatos.
Antroji diena – ir pirmoji sėkmė
Antroji diena išpuolė savaitgalį, kai yra daugiau laiko susiplanuoti. Rytą pasišildžiau iš vakar likusią avižų košę, vietoj kavos rinkausi pigesnę balintą arbatą. Priešpiečiams obuoliai – saugi pradžia.
O pietums štai sugudravau. Prisiminiau tuos paslaptingus kalakutienos maltinukus – penkių maltinukų pakuotė ne tik kainavo 3,19 Lt, bet ir parduotuvėje nemokamai pridėjo antrą! Laimės valanda, nors ir ne visai sąžininga – ne akcijos metu tokia (šiokia tokia) mėsele pasilepinti jau nepavyktų.
Taigi, porcija vakarykštės sriubos ir du nedidukai sumuštiniai su maltinukais bei kukliom daržovėm – puse pomidoro ir puse trumpavaisio agurko. Šie negudrūs pietūs atėmė kone pusę dienos biudžeto – 2,38 Lt. Pavakariams susitaisiau dar vieną sumuštinuką su arbata – šįsyk be daržovių – dar 42 centai.
Na, o vakarienei susitaisiau perlinių kruopų košę, pagardintą pakeptais pievagrybiais su svogūnu. Tiesa, įbėriau žiupsnį ir iš pernai pataupytų maltų prisirinktų baravykų – grybiškumui pastiprinti. Vienos porcijos sąnaudos – 67 centai.
Vėl ilgiau vakarojant ėmus tįsti seilei su džiaugsmu supratau, kad turiu rezervą puodeliui arbatos su rieke duonos. Išdidžiai atstūmęs (o lengva nebuvo!) mylimosios siūlomas „vaišes“ – gabalėlį naminio pyrago – konstatavau dieną pravalgęs už 4 litus 96 centus. Valio!
Na, kas norėtų irgi šitaip pabandyti?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate išbandę ką nors panašaus? Šis tekstas paskatino jus taip pat dalyvauti tokiame eksperimente? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir pasidalinkite įspūdžiais!