Pradėjęs eksperimentą valgyti už 5 litus per dieną, iškart sulaukiau gausybės patarimų, ką ir kaip daryti. Tiesa, kartais pagardintų epitetais „neišmanėlis”, „naivuolis”, „lepūnėlis” ar tiesiog „nesveikas psichas”. Ką gi, aš galiu pabūti ir užgaulių pašaipų objektu, jei tik nuo to daugės supratimo, kaip sunku verstis turintiems mažas pajamas ir padaugės jiems užuojautos bei paramos. Išvardinsiu kelias dažniausias siūlytas strategijas.
Grupinė mityba
Abejonių nekyla, kad maitintis šeimoje (su kaimynais, kambariokais, bendradarbiais etc.) galima daug pigiau, nei pavieniui. Verdant puodą sriubos, troškinio ar košės, vienos porcijos savikaina gaunasi mažesnė. Tai – tikra tiesa ir geras patarimas.
Vis dėlto yra nemažai vienišų pagyvenusių žmonių, vienišų vaiką auginančių mamų, galiausiai šiaip vienišių – o jų, panašu, daugėja. Tad toks scenarijus tinka anaiptol ne visiems.
Monodieta
Yra siūlančių misti bulvėmis su kopūstais, grikiais. Tačiau ką darytume, kai šie siūlomi nebrangūs patiekalai – kiaušinienės, maltiniai su ryžiais, kruopos ar makaronai su daržovėmis – ilgainiui atsibos. Valgyti vien bulves su lašiniais ar grikius dažniau siūlo vyrai – akivaizdu, kad moterims tokia dieta nesubalansuota.
Kas tarnavo kariuomenėje ar ilgesnį laiką gydėsi ligoninėje, tas pamena, kad ilgesnį laiką monotoniškai maitinantis imi ilgėtis didesnės įvairovės. Iš bėdos gerai, bet maistas turi teikti ne tik malonumą gomuriui, bet ir užtikrinti įvairių mūsų kūnams reikalingų medžiagų tiekimą. Tad be išradingumo ir vaizduotės apsieiti nepavyks.
Punktyrais
Girdėjau siūlymų valgyti kiek norisi, o kai dienos normai skirtas maistas baigiasi, tiesiog palaukti ryto. Žinote, šiomis dienomis dažnai tenka dažnai tenka gultis pilvui grojant maršui. Daugeliui pažįstamas tas nepaliaujamas skystų seilių kaupimasis burnoje, kai esi alkanas. Bluostą sudėti sekasi sunkiai, tad šis kelias yra menkas malonumas.
Deja, ne viena vaikus auginanti mama jums pasakytų, kad ne sykį tenka geresnį kąsnį atiduoti vaikams, o pačiai laukti ryto nepavalgius. Jei tai pasirinkimas – nieko tokio. Bet jei esi priverstas tai kęsti nuolat, jausmas ne koks.
Moterys ar senjorai, sako, gali lengviau pakelti valgymo pauzes dienotvarkėje, bet vyrui ar vaikams kaži ar tai tinka. Jei kuri mergina ir gali dieną ištempti su puodeliu kapučino ir bandele, aš nė nemėginčiau.
Atsargų kaupimas
Bene populiariausi patarimai – pirkti maišą bulvių ar kruopų, paltį lašinių ar akcijinę lašišą užsišaldymui, užsiraugti bačką kopūstų. Užsiauginti ir prisikonservuoti daržovių, prisirinkti grybų, uogų ar obuolių pas ūkininkus. Galima prašyti pagalbos iš ūkininkaujančių giminaičių, už atlygį maistu darbuotis derliaus nuėmimo talkose.
Šventa tiesa, taip ir elgiasi dažna šeima, kurios biudžetas nedidelis, ir tai puiku. Tačiau dirbančiam miesčioniui ne visada taip lengva. Balkone daug neužauginsi, šiltuose rūsiuose atsargos ilgai nestovi. Grybavimui, obuoliavimui ar konservavimui reikia laiko, o jo vos kojas po darbų pavelkantys miestiečiai, vargu, ar turi. Žinoma, tiems, kas gali, taip ir patartume daryti – rūpinkimės prikaupti atsargų, kai maistas pigiausias.
Vaikytis nuolaidų
Tai vienur, tai kitur užėjęs gali rasti geresnę kainą ar nuolaidą norimam produktui. Tik žinia, lakstyti paieškose reikia laiko ir informacijos. Čia padėti gali tinklalapiai raskakcija.lt, daugakciju.lt ir pan. Kad yra gerų vietų pigiai įsigyti maisto, sekmadienį įsitikinau apsilankęs Kalvarijų turguje. Tad nuolaidų medžioklės taktika sumaniems valgytojams tikrai veiksminga.
Strategijos strategijomis, smagu, kai žmonės pataria, o vis dėlto šių rašinių tikslas papasakoti, kaip sekėsi.
Sekmadienis – turgadienis
Gyvenu netoli turgaus, tad daugmaž žinau ir kainas, ir asortimentą. Tikėdamasis rasti pigesnių gėrybių, iš ryto nudrožiau apsidairyti.
Pirmiausia į akis krito pomidorų ir agurkų kainos – kitąsyk dvigubai mažesnės, nei prekybos tinkluose. Žinoma, daržovių išvaizda ne „paradinė“, bet juk ne akimis valgome. Žalių pomidorų kilogramą galėjai rasti už 2 Lt, pavytusių agurkų – už tris.
Toliau – paprikos. Nors dabar sezonas, ir, palyginus, jos nebrangios (pavasarį kainuos ir 12-16 Lt už kilogramą), šleivų, kreivų, apvytusių, bet „nesugedusių“ saldžiųjų paprikų radau už 2 Lt/kg. Rastum ir pigesnių citrinų, moliūgų – žodžiu, variantas.
Stebino ir tai, kad keliose vietose siūlomų daržovių kokybė tokia, kad sunku patikėti, kad smarkiai „apgedusias“ daržoves kas nors gali pirkti. Vis dėlto nebūnant išrankiu, galima atrasti valgomų dalykų – taip į mano pirkinių maišelį pateko trys neišvaizdūs, bet visai valgomi baklažaniukai. Už juos mokėjau 87 centus. „Apšalusių“ (nors man taip neatrodė) Lietuvoje užaugintų brokoliukų kilogramas kainavo 2 Lt, plonyčių vietinių porų – litas.
O va štai bulvės, svogūnai, morkos – ne pigesni nei krautuvėje. Tas pats sakytina ir apie moliūgus ar cukinijas. Kokybė, ko gero, geresnė. Tiesa, drabnios bulbikės tekainuoja 0,50 Lt už kilogramą.
Turguje gali gauti pigesnių kiaušinių. Mėsos skyriuje nusipirkau kiaulienos nuopjovų guliašui. Galima sriubai rasti kauliukų ar vištos nugarėlę, o kur dar subproduktai. Čia gerai ir tai, kad galima prašyti nedidelio gabalėlio – parduotuvėse pakuotės būna per didelės.
Kaip sekėsi?
Planuojant rytojaus valgį, įmanoma „sutilpti“ į penkis litus per dieną ir užsitikrinti tiek įvairovę, tiek skanumą.
Sekmadienio pusryčiams – pagardinta perlinių kruopų košė ir kava su pienu, pietums – dosni lėkštė sriubos ir netaupant duonos bei lėkštė salotų – kininis kopūstas su agurko ir pomidoro likučiais, turguj sumedžiota neišvaizdžia paprika ir šaukštu nebrangaus majonezo (grietinės neturėjau, būčiau rinkęsis ją).
Vakare – pigiausi makaronai su turgelyje pirktais brokoliukais. Aliejuje pakepame skiltelę česnako ir čili (anuomet prisiauginau ant palangės, tai turiu sočiai), trumpai pakepame ir vėliau papildę šakeliu vandens, kuriame virė makaronai, patroškiname. Galiausiai sudedame makaronus „al dente“ ir, turiu pasakyti, skonis buvo visai neprastas.
Įskaičiuokim porą turginių turginių kriaušių (skonis ir kietumas – pusė bėdos), ir gražiai „sutilpau“ į 4,96 Lt.
Pirmadienis iš eksperimento iškrito, nes buvau komandiruotas dirbti į kitą miestą ir neturėdamas pasirinkimo valgiau, ką duoda. Na, o vakar vėl viskas grįžo į geras vėžes.
Taigi, pusryčiams – miežių kruopų košė su „paaštrintu“ šaukšte aliejaus apkeptu lietuvišku poru-nykštuku, vėliau – tos pačios kriaušės. Pietums, paklausęs internautų patarimo, kepiau patroškindamas bulves (šiek tiek aliejaus, vėliau įpilant vandens) ir valgiau su raugintais kopūstais – žiemiška, bet sotu ir nebrangu, bulvės dabar pigios.
Popiet – kava su pienu ir duona su stiklu kefyro. Vakarienė stačiai karališka – konservuotų žirnelių salotos (dėjau svogūno ir šaukštelį majonezo), du virti kiaušiniai ir duona bei arbata. Iš viso – 4,98 Lt.
Pabaigai reikia pasakyti: nenorėčiau, kad liktų įspūdis, kad taip valgyti yra baika. Iš vakaro turi susiplanuoti, pavyzdžiui, šiandien buvau priverstas atsisakyti minties pusryčiams gaminti grikių košę – per brangu. Alkis ir silpnumas – dažnas palydovas. Nuo eksperimento pradžios netekau daugiau nei 3 kg svorio – aišku, aš turiu ką ir nuo kur numesti. O jei neturėtum?
Kaip seksis toliau, rašysiu vėl – laukite tęsinio.
P.S.: 5 litus nepasiturinčių maitinimui visada gali lengvai nusiųsti trumpuoju telefono numeriu
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate išbandę ką nors panašaus? Šis tekstas paskatino jus taip pat dalyvauti tokiame eksperimente? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir pasidalinkite įspūdžiais!