Pastaraisiais metais visuomenėje vis aktyviau diskutuojama apie tiesioginių užsienio investicijų teikiamą naudą Lietuvai. Viešojoje erdvėje aptinkami pranešimai, jog LR Vyriausybė ieško sprendimų, leidžiančių pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į mūsų šalį. Bandant atkreipti užsienio investuotojų dėmesį į Lietuvos rinką, steigiamos įvairios organizacijos bei fondai.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Viešai žinoma, jog šioms investicijoms pritraukti Lietuvos vyriausybė yra sukūrusi palankią mokestinę aplinką potencialiems investuotojams. Ar iš tiesų visa tai atkreipia užsienio investuotojų žvilgsnį į mūsų valstybę?

Skatina pigi darbo jėga ir geografinė padėtis

Iš pirmo žvilgsnio - lyg ir taip. Lietuva atsidūrė 17-oje vietoje patraukliausių pasaulio verslo rinkų sąraše. Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, mūsų valstybės rinka pritraukia užsienio investuotojus kvalifikuota, imlia mokymams, tačiau, palyginus su vietinėmis rinkomis, pigia darbo jėga. Lietuvos geografinė padėtis taip pat turi privalumų.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, dar aukščiau pakilti patraukliausių verslo rinkų sąraše ir patekti į geriausiųjų dešimtuką paskatintų visiškas pelno mokesčio atsisakymas, kadangi tai, greičiausiai, trukdo pritraukti dar didesnį užsienio investuotojų dėmesį.

Atsisakius pelno mokesčio, Vyriausybė nukentėtų nedaug – šiuo metu pelno mokestis sudaro apie 1 procentą BVP, taip pat šis mokestis yra vienas neefektyviausių mokesčių. Panaikinus pelno mokestį, nauda būtų akivaizdi – puiki šalies reklama.

Ar investicijos - ilgalaikės?

Lietuva atkreipė gerai žinomų, pelningų tarptautinių kompanijų dėmesį. „Barclays“, „Western Union“, „Danske“, SEB, tarptautinės organizacijos Lietuvoje įsteigė savo finansinių operacijų centrus, kurie sėkmingai veikia iki šiol. Vien šiomis, per 100 mln. litų siekiančiomis investicijomis, buvo sukurta 3053 darbo vietos. Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, šiuo metu tai sudaro beveik 10 procentų visų finansų ir informacinių technologijų sektorių darbo vietų.

Tačiau, ar sukurtų darbo vietų skaičius ir pritrauktos užsienio investicijos suteikia efektyvią naudą bei daro teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai? „Manau, jokios ypatingos, – kategoriškai teigia A. Maldeikienė. - Tiesiog aukštai kvalifikuoti žmonės, kurie neblogai iki tol uždirbdavo, dabar šiek tiek daugiau uždirba šitoje sferoje. Aišku, tikėtina, kad dėl to yra šiek tiek pakilęs bendras atlyginimų lygis tame sektoriuje. Bet ten visada buvo geri atlyginimai. O apskritai Lietuvai, nemanau, kad daro labai didelę įtaką. Tai tipinis globalizacinis produktas“.

Įvertinę tai, jog minėtų kompanijų įsikūrimą Lietuvoje lėmė gana palanki mokestinė aplinka bei pakankama darbo jėgos pasiūla, pagrįstai kyla klausimas apie galima šių investicijų ilgalaikiškumą. Ar minėtosios įmonės nepradės dairytis dar palankesnės aplinkos savo veiklai vystyti?

Aušra Maldeikienė
Aušra Maldeikienė
© DELFI / Tomas Vinickas

Akivaizdu, kad gana greitas jų įsikūrimo laikotarpis žymi tai, jog šios įmonės gali bet kuriuo metu šį verslą sėkmingai perkelti į finansiškai perspektyvesnes vietas. Panašios pozicijos laikosi ir Aušra Maldeikienė, kurios teigimu šios įmonės investavo Lietuvoje ne dėl subsidijų ar aktyvios viešinimo kampanijos, o, veikiau, dėl santykinai nebrangios ir kvalifikuotos darbo jėgos bei dėkingos geografinės padėties. Akivaizdu, kad šių investicijų negalėtume besąlygiškai priskirti prie ilgalaikių, kadangi kitur atsiradus palankesnei verslo aplinkai, šios įmonės pakankamai greitai galės perkelti savo veiklą.

Kada Lietuva taps patrauklesnė investicijoms?

Verslas yra viena iš sudedamųjų ekonominio gyvenimo dalių. Lietuva šiuo metu yra besivystančios ekonomikos stadijoje. Galbūt naujų investicijų pritraukimas į šalį ir užsienio verslų sukūrimas šiuo metu prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo bei socialinės gerovės didėjimo - dėl užsienio kompanijų investicijų yra sukuriamos naujos darbo vietos bei didėja atlyginimų lygis konkrečiuose sektoriuose.

Aktualus klausimas tuomet yra ir tai - kaip padaryti Lietuvą dar patrauklesnę užsienio investicijoms?

A. Maldeikienė aiškiai formuluoja savo poziciją šiuo klausimu: „Lietuvos politikai, norėdami padaryti Lietuvos rinką patrauklesnę investicijoms, pirmiausia turėtų padaryti šitą šalį patrauklią jos piliečiams. Jeigu jos piliečiams čia norėsis gyventi, tai atsiras ir investuotojų“.

Analizuodama dabartinę Lietuvos situaciją, A. Maldeikienė akcentuoja tai, kad svarbu atkreipti dėmesį į ekonomikos raidą visos šalies mastu - didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas Lietuvos regionams, bei mažesniems miestams, kuriuose nedarbo ir pragyvenimo situacija yra labai prasta.

Ekonomistė pabrėžia, kad atliekant bet kokių investicijų pritraukimą, visų pirma reikia atlikti rimtas studijas ir skaičiavimus: „Naudos ir sąnaudų analizes‚ jei turi tokią analizę, tuomet gali atsakyti, ar naujai įsikūrę finansų centrai duoda naudos, ar ne. Lietuvoje taip dažnai atsitinka, kad alternatyvios sąnaudos nėra įvertinamos, sąnaudų analizė nėra atliekama ir nėra pateikiama Vyriausybei“.

Anksčiau Lietuvai buvo prognozuojama finansinių paslaugų centro ateitis. Vis dėlto, kyla pagrįstų abejonių dėl tokių prognozių. Dabar veikiančių finansinių paslaugų centrų skaičius nėra pakankamai didelis, kad minėtos paslaugos būtų įvardinamos kaip dominuojanti paslaugų šaka, o darbo jėgos ištekliai esamuoju metu yra gana riboti.

Akivaizdu, kad siekiant išvengti galimų rizikų, reikėtų pagalvoti apie prevencines priemones. Viena tokių galėtų būti kryptingas investavimo sektorių diversifikavimas. Todėl reikėtų atskirti pritraukiamų investicijų sritis, taip sumažinant galimo netikėto pasitraukimo riziką.

Kaip išeities tašką, galima minėti pramonės sektoriaus patrauklumo investicijoms didinimą, nukreiptą į darbo vietų kūrimą periferijoje. Tokiu būdu, galima būtų pradėti spręsti nedarbo problemą regionuose (Lietuvos Darbo biržos duomenimis didžiausias nedarbas užregistruotas Alytaus, Utenos ir Tauragės regionuose.), sukuriant darbo vietas kitokios kvalifikacijos specialistams.

Vis tik, patirtis rodo tai, kad tokių bandymų investuoti jau yra buvę, tačiau negalima jų laikyti itin sėkmingais. Prisiminkime norvegų kapitalo investicinės UAB „Siva Scaninvestment“ atvejį, kuomet ketinusi investuoti į saulės energetikos pramonę Panevėžyje, įmonė netrukus pasitraukė iš Lietuvos.

Kaip rodo esama padėtis, dažnai neturime galimybės įvertinti investicijų sukuriamos naudos dėl gana ribotai prieinamų arba įslaptintų duomenų. Šį teiginį kuo puikiausiai iliustruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimas su „Barclays“ banku, kurio turinys yra įslaptintas kaip komercinė paslaptis. Belieka atviras klausimas, ar tokia praktika yra sąžininga Lietuvos mokesčių mokėtojų atžvilgiu, kadangi dalis šių projektų buvo finansuoti valstybės lėšomis.

Panašios nuomonės šiuo klausimu yra ir A. Maldeikienė, kuri teigia, jog nuo to momento, kai verslas gauna kokių nors pinigų iš viešojo sektoriaus, tarp valstybės ir verslo subjekto susikuria bendradarbiavimo santykis, kuris sukuria pagrindą piliečiui domėtis šio bendradarbiavimo nauda, t. y. įsivertinti, ar patirtos viešosios išlaidos sukūrė pageidaujama rezultatą.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su programa „Talentų Karta“.

Talentų Karta - tai organizacija, kuri jauniems žmonėms padeda aptikti savo stipriąsias puses ir karjeros kryptį, o verslui rasti žmones, kurie nori ir gali dirbti.

Jaunimui - tai kaip svajonių universitetas, kuriame daug savęs patyriminio pažinimo, o verslui – kaip patobulinta įdarbinimo agentūra, padedanti surasti labiausiai motyvuotus ir gebančius dirbti darbuotojus.

DELFI Piliečio reportažai – tai viena iš 6 mėnesių programos dalių. Jos metu Talentų Kartos dalyviai gvildeno šalies aktualijas ir, atradę savyje žurnalisto gyslelę, rengė straipsnius bei reportažus skaitytojams.

www.talentukarta.lt

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pritrenkė apleistų kapinių vaizdas: čia ne Sibiras ir ne Kazachstanas (58)

Pro Pumpėnų miestelį Pasvalio rajone važiavusį DELFI skaitytoją sukrėtė kapinių vaizdas....

Nufilmavo nematytą gyvį: ar Lietuvoje jau gyvena kolibriai? (20)

DELFI skaitytojas Valdas nufilmavo jam iki šiol nematytą gyvį. „Kas čia per vabzdys? Kažkoks...

Iš degančio namo išgelbėti kačiukai ieško namų (1)

Mes juos vadiname tiesiog broliais gaisrinukais. Šie liūtaširdžiai mažyliai buvo išgelbėti iš...

Per žingsnį nuo tragedijos: sustojęs išgelbėjo moters gyvybę (35)

Tai nutiko rugpjūčio pradžioje. Grįžinėjau iš Vilniaus, buvo maždaug vidurnaktis, kai staiga...

Gyvūnų gelbėtojams svyra rankos: gatvėje rado daug apleistų sergančių kačiukų (4)

Kokiame gyvenimo etape taip lengvai pametamas žmogiškumas? Kas turi nutikti žmogui, kuris lengva...

Top naujienos

Atsinaujino kalbos apie investicijas į žilvičius: aukso kalnai ar lipimas ant to pačio grėblio (13)

Apie trečdalį išaugusios biokuro kainos kursto energetinių gluosnių augintojų entuziazmą....

Maistas darželiuose ir mokyklose nuo rugsėjo keisis radikaliai: ar jūsų vaikas tam pasiruošęs? (319)

Mokyklose ir darželiuose nuo rugsėjo – nemažai pasikeitimų, tarp jų ir maitinimo srityje.

Po Putino linksmybių vestuvėse – pasipiktinimas: ji net nesuvokia, kad ja pasinaudojo (34)

Birželio pradžioje Vienoje viešėjusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Austrijos užsienio...

„Greitų ir įsiutusių“ scenarijus Lietuvos keliuose – pareigūnams įkliuvo šimtai „skraiduolių“ (62)

Šventinė savaitė Kelių policijos pareigūnams buvo darbinga – vienas po kito į jų akiratį...

Ūkininkai: jei nebus mokestinių lengvatų, streikuosime (85)

Ūkininkai, motyvuodami, kad dėl antrus metus iš eilės užklumpančių stichinių nelaimių...

Adomaitis ieško paskutinio naujoko, kuris nestabdytų Echodo progreso (2)

Pasiruošimą artėjančiam sezonui pradėjusį Vilniaus „Rytą“ artimiausiu metu turėtų...

Orai: įspėja dėl perkūnijos, stipraus vėjo ir karščių (12)

Pirmadienį vietomis Lietuvoje galima perkūnija, stiprus vėjas, vyraus aukšta temperatūra,...

Ali ir Patricija Gadžijevai laukia šeimos pagausėjimo (8)

Žinomas konditeris su žmona laukia šeimos pagausėjimo. Žinoma pora apie tai pranešė...

Netikros aukštosios mokyklos vilioja studentus valstybės nepripažįstamais bakalauro ir magistro diplomais (151)

Įstaigos pavadinime – užuomina į aukštąjį mokslą, žadami bakalauro ir magistro diplomai...