Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir Kūrybinių industrijų studentas norėtų pasidalinti savo patirtimi važiuojant dviračiu. Kodėl dviratis tapo ne tik laisvalaikiu, bet ir kasdiene transporto priemone, kodėl tai tapo sveikatos šaltiniu, nepriklausomai nuo oro sąlygų, bet ir aistra?
© Autoriaus nuotr.

Pagrindinė priežastis, paskatinusi sėstis už dviračio vairo, buvo Vilniaus gatvių transportas. Aštuonių kilometrų atstumas spusčių metu, geriausiu atveju, įveikiamas per keturiasdešimt minučių arba valandą. Prisideda ir stresas dėl vėlavimo į darbą, ką jau kalbėti apie visus kitus vėluojančius, kurie taip pat jaučia stresą ir skuba, taip sudarydami avarines situacijas ir pačias avarijas.

Tokiu pačiu žmogumi – nervingu ir kitais nepatenkintu asmeniu – tampa kiekvienas iš mūsų Susidaro grandinė, kuri skatina mus būti piktais ir nervingais. Ir kas žino, kokius padarinius tokie veiksniai apskritai sukelia mūsų gyvenime? Norint viso to išvengti kai kuriems vilniečiams tenka sėstis ant dviračių. Pirmas įspūdis, pasirinkus tokį keliavimo būdą, ir smagus, ir sukelia abejonę.

Vis dėlto minti pedalus – ne bėgius perjunginėti. Tokia „uždususi“ pradžia sukelia keblumų, bet svarbu nepasiduoti. Organizmas labai greitai prisitaiko prie fizinio krūvio, kurį, laikui bėgant, norisi netgi didinti. Tuomet galima pastebėti ir pliusus. Spūstys žmogaus jau nebevargina. Į jas žiūrėdamas žmogus, važiuojantis dviračiu, nori tik šypsotis ne dėl to, kad linkėtų blogo kitiems žmonėms, o dėl to, kad jaučiasi išsprendęs problemą.

Maloniai nustebina važiavimo dviračiu laikas. Atliktas eksperimentas – tą patį aštuonių kilometrų atstumą paprastu dviračiu galima neskubant įveikti per dvidešimt ar dvidešimt penkias minutes. Plentiniu dviračiu, jei pataikytumėte į „žaliają bangą“, atstumą įveiktumėte per dvylika ar trylika minučių. Tokiu greičiu gali pasigirti tik pats automobilis. Pastarasis variantas tiesiog neįtikėtinas, bet įmanomas. Paklaustumėte, kaip? Dėl vienos priežasties – mieste greitis yra ribojamas, todėl automobilis negali miesto gatvėmis lėkti 100 km/h greičiu. Jis turi važiuoti 50 km/h arba 60 km/h. Plentiniu dviračiu taip nuvažiuoti įmanoma. Apskritai, važiuojant plentu, plentinis dviratis tinkamomis sąlygomis gali palaikyti pastovų 60/70 km/h greitį kuris taip pat dar nėra riba ir gali siekti daugiau nei 100km/h (įspėjame, kad dviratininkai už greičio viršijimą taip pat yra baudžiami – DELFI).

Tokiais įspūdžiais dalijasi Andrius, kuris į darbą, universitetą ar visur kitur važiuoja dviračiu, nesvarbu, tai kelių kilometrų atstumas ar kelias dešimtis bei šimtus kilometrų skaičiuojantis atstumas.

Jo vienadienę kelionę į darbą ir iš darbo galite pažiūrėti čia:

Sėdint metalinėje dėžėje galima daug ką praleisti. Dviračiu važiuojant pastebi aplinką, žmones. Pastarieji dar smalsiu žvilgsniu palydi dviratininką/plentininką, kuris dažniausiai neįprastai atrodo dėl savo specifinės ir ryškios aprangos. Atrodo, pastarasis veiksnys gali sukelti problemų darbe, tačiau atsakymas priešingas. Vargo tai daug nesukelia, o persirengti, turint darbe jau paruoštus drabužius, tikrai galima. Svarbu būti iniciatyviam.

Galime pastebėti, kad dviratininkų atsiranda vis daugiau ar daugiau. Kalbėti apie Vilniaus miesto dviračių takus turbūt neverta, nes situaciją apie jų kokybę žino kiekvienas. Bet sveikintina, kad atsiranda Vilniaus dviračių nuoma, o kartu su ja, tikėtina, bus gerinama ir dviračio takų kokybė.

Dviračių entuziastas papasakojo, kodėl atsisakė automobilio
© Autoriaus nuotr.

Važiuojant į univesitetą, kolegiją ar mokyklą, nebijokite būti išskirtiniai atvažiavę ne su nauja „Honda“ ar „Porche“, bet su dviračiu. Kiekviena tokia įstaiga yra sudariusi tinkamas sąlygas palikti dviračius. Svarbu tik turėti tinkamą spyną, kad nepavogtų jūsų mylimos transporto priemonės.

Atsiras ir tokių, kurie tvirtins, kad visus metus važinėti dviračiu yra neįmanoma, pavojinga ir nesveika. Tokiu atveju galima tik pasakyti, kad nepabandęs nesužinosi. Rezultatai – priešingi. Jau buvo minėta, kad sveikata ne blogėja, o kaip tik gerėja. Tampi atsparesnis peršalimo ligoms, stiprėja tavo imunitetas, gerėja kvėpavimas, širdies darbas ir daugybė kitų dalykų vien tik dėl to, kad važiuojama dviračiu.

Reikia pabrėžti, kad žiemą važiavimo kokybė yra daug geresnė nei vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį, kai gatves merkia lietus. Žiemą taip nėra ir važiavimas pasidaro ypač malonus. Gatvės ir šaligatviai valomi, todėl įsivaizdavimas, kad dviračiu važiuoti yra pavojinga ar sunku, yra klaidingas. Svarbiausia yra tinkamai apsirengti, nereikia galvoti, kad drabužių turi būti daug. Atvirkščiai – patogu važiuoti bus tik tada, kai mokėsite tinkamai apsirengti. Važiuojant kūnas gamina šilumą, o per storai apsirengus tiesiog sušlapsite ir susirgsite.

Rinkdamiesi kelionę dviračiu nepamirškite visų išvardintų privalumų, o jų yra daug daugiau. Kiekvienas ras sau privalumų ir dviratis tikrai jus nustebins.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nufilmavo nematytą gyvį: ar Lietuvoje jau gyvena kolibriai? (15)

DELFI skaitytojas Valdas nufilmavo jam iki šiol nematytą gyvį. „Kas čia per vabzdys? Kažkoks...

Iš degančio namo išgelbėti kačiukai ieško namų (1)

Mes juos vadiname tiesiog broliais gaisrinukais. Šie liūtaširdžiai mažyliai buvo išgelbėti iš...

Per žingsnį nuo tragedijos: sustojęs išgelbėjo moters gyvybę (35)

Tai nutiko rugpjūčio pradžioje. Grįžinėjau iš Vilniaus, buvo maždaug vidurnaktis, kai staiga...

Gyvūnų gelbėtojams svyra rankos: gatvėje rado daug apleistų sergančių kačiukų (4)

Kokiame gyvenimo etape taip lengvai pametamas žmogiškumas? Kas turi nutikti žmogui, kuris lengva...

Po Kaune praūžusios liūties – šūsnys valstybinių numerių (2)

Antradienį Kauną merkė nepaprastai smarkus lietus. Jo padariniai – ne tik gatvėse...

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (151)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (280)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (199)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (14)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Apie Vėlyvio akibrokštą bažnyčioje pasisakė ir Liudvikas Andriulis: „trolinti“ reikia ir galima stipresnius už save, ne silpnesnius

Režisierius Emilis Vėlyvis kartu su projekto „Zero Live Show“ aktorių komanda per Žolinę...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (184)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (22)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (84)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (18)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (13)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...