aA
Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir Kūrybinių industrijų studentas norėtų pasidalinti savo patirtimi važiuojant dviračiu. Kodėl dviratis tapo ne tik laisvalaikiu, bet ir kasdiene transporto priemone, kodėl tai tapo sveikatos šaltiniu, nepriklausomai nuo oro sąlygų, bet ir aistra?
Dviračių entuziastas papasakojo, kodėl atsisakė automobilio
© Autoriaus nuotr.

Pagrindinė priežastis, paskatinusi sėstis už dviračio vairo, buvo Vilniaus gatvių transportas. Aštuonių kilometrų atstumas spusčių metu, geriausiu atveju, įveikiamas per keturiasdešimt minučių arba valandą. Prisideda ir stresas dėl vėlavimo į darbą, ką jau kalbėti apie visus kitus vėluojančius, kurie taip pat jaučia stresą ir skuba, taip sudarydami avarines situacijas ir pačias avarijas.

Tokiu pačiu žmogumi – nervingu ir kitais nepatenkintu asmeniu – tampa kiekvienas iš mūsų Susidaro grandinė, kuri skatina mus būti piktais ir nervingais. Ir kas žino, kokius padarinius tokie veiksniai apskritai sukelia mūsų gyvenime? Norint viso to išvengti kai kuriems vilniečiams tenka sėstis ant dviračių. Pirmas įspūdis, pasirinkus tokį keliavimo būdą, ir smagus, ir sukelia abejonę.

Vis dėlto minti pedalus – ne bėgius perjunginėti. Tokia „uždususi“ pradžia sukelia keblumų, bet svarbu nepasiduoti. Organizmas labai greitai prisitaiko prie fizinio krūvio, kurį, laikui bėgant, norisi netgi didinti. Tuomet galima pastebėti ir pliusus. Spūstys žmogaus jau nebevargina. Į jas žiūrėdamas žmogus, važiuojantis dviračiu, nori tik šypsotis ne dėl to, kad linkėtų blogo kitiems žmonėms, o dėl to, kad jaučiasi išsprendęs problemą.

Maloniai nustebina važiavimo dviračiu laikas. Atliktas eksperimentas – tą patį aštuonių kilometrų atstumą paprastu dviračiu galima neskubant įveikti per dvidešimt ar dvidešimt penkias minutes. Plentiniu dviračiu, jei pataikytumėte į „žaliają bangą“, atstumą įveiktumėte per dvylika ar trylika minučių. Tokiu greičiu gali pasigirti tik pats automobilis. Pastarasis variantas tiesiog neįtikėtinas, bet įmanomas. Paklaustumėte, kaip? Dėl vienos priežasties – mieste greitis yra ribojamas, todėl automobilis negali miesto gatvėmis lėkti 100 km/h greičiu. Jis turi važiuoti 50 km/h arba 60 km/h. Plentiniu dviračiu taip nuvažiuoti įmanoma. Apskritai, važiuojant plentu, plentinis dviratis tinkamomis sąlygomis gali palaikyti pastovų 60/70 km/h greitį kuris taip pat dar nėra riba ir gali siekti daugiau nei 100km/h (įspėjame, kad dviratininkai už greičio viršijimą taip pat yra baudžiami – DELFI).

Tokiais įspūdžiais dalijasi Andrius, kuris į darbą, universitetą ar visur kitur važiuoja dviračiu, nesvarbu, tai kelių kilometrų atstumas ar kelias dešimtis bei šimtus kilometrų skaičiuojantis atstumas.

Jo vienadienę kelionę į darbą ir iš darbo galite pažiūrėti čia:

Sėdint metalinėje dėžėje galima daug ką praleisti. Dviračiu važiuojant pastebi aplinką, žmones. Pastarieji dar smalsiu žvilgsniu palydi dviratininką/plentininką, kuris dažniausiai neįprastai atrodo dėl savo specifinės ir ryškios aprangos. Atrodo, pastarasis veiksnys gali sukelti problemų darbe, tačiau atsakymas priešingas. Vargo tai daug nesukelia, o persirengti, turint darbe jau paruoštus drabužius, tikrai galima. Svarbu būti iniciatyviam.

Galime pastebėti, kad dviratininkų atsiranda vis daugiau ar daugiau. Kalbėti apie Vilniaus miesto dviračių takus turbūt neverta, nes situaciją apie jų kokybę žino kiekvienas. Bet sveikintina, kad atsiranda Vilniaus dviračių nuoma, o kartu su ja, tikėtina, bus gerinama ir dviračio takų kokybė.

Dviračių entuziastas papasakojo, kodėl atsisakė automobilio
© Autoriaus nuotr.

Važiuojant į univesitetą, kolegiją ar mokyklą, nebijokite būti išskirtiniai atvažiavę ne su nauja „Honda“ ar „Porche“, bet su dviračiu. Kiekviena tokia įstaiga yra sudariusi tinkamas sąlygas palikti dviračius. Svarbu tik turėti tinkamą spyną, kad nepavogtų jūsų mylimos transporto priemonės.

Atsiras ir tokių, kurie tvirtins, kad visus metus važinėti dviračiu yra neįmanoma, pavojinga ir nesveika. Tokiu atveju galima tik pasakyti, kad nepabandęs nesužinosi. Rezultatai – priešingi. Jau buvo minėta, kad sveikata ne blogėja, o kaip tik gerėja. Tampi atsparesnis peršalimo ligoms, stiprėja tavo imunitetas, gerėja kvėpavimas, širdies darbas ir daugybė kitų dalykų vien tik dėl to, kad važiuojama dviračiu.

Reikia pabrėžti, kad žiemą važiavimo kokybė yra daug geresnė nei vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį, kai gatves merkia lietus. Žiemą taip nėra ir važiavimas pasidaro ypač malonus. Gatvės ir šaligatviai valomi, todėl įsivaizdavimas, kad dviračiu važiuoti yra pavojinga ar sunku, yra klaidingas. Svarbiausia yra tinkamai apsirengti, nereikia galvoti, kad drabužių turi būti daug. Atvirkščiai – patogu važiuoti bus tik tada, kai mokėsite tinkamai apsirengti. Važiuojant kūnas gamina šilumą, o per storai apsirengus tiesiog sušlapsite ir susirgsite.

Rinkdamiesi kelionę dviračiu nepamirškite visų išvardintų privalumų, o jų yra daug daugiau. Kiekvienas ras sau privalumų ir dviratis tikrai jus nustebins.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Autobuso vairuotojo poelgis Vilniuje sužavėjo šimtus: dar yra tokių žmonių! (108)

Toli gražu ne kiekvienas darbuotojas, per dieną susiduriantis su šimtais nepažįstamų žmonių,...

Žinomoje parduotuvėje nufilmuoti vagys net prajuokino: ieškojo dovanų mylimosioms (43)

Vogti tiek, kiek paneši – nepersistengiant. Tokia pasirodė žinomoje parduotuvėje apsilankiusių...

Sveikiname Lietuvos vėliavos laimėtojus ir kviečiame pasigrožėti nuoširdžiausių nuotraukų albumu! (5)

Vasario 16-oji – visiems lietuviams brangi diena. Šia proga kvietėme visus skaitytojus dalyvauti...

Valentino rytą vilniečius nustebino ypatingas vaizdas Rotušės aikštėje: net nufotografavo (54)

Atrodė, kad Valentino diena įkvėpė vyrą romantiškam veiksmui Vilniuje. Bet viskas pasirodė...

Darželių komedija: tikras tėvas „nusirašė“, o mokestis auginantiems tėvams žvėriškai išaugo (97)

Mes su žmona ir dviem vaikais esame deklaravę savo gyvenamą vietą Kaune ir abu dirbame Kaune....

Top naujienos

Rusijoje lietuvės sektą užgriuvo ginkluoti pareigūnai: įtaria išviliojus įspūdingas sumas (21)

Gulėjimas kapo duobėje, įvyniojimas į bintą, kitos egzoterinės procedūros ir apsauginis kupolas...

Lietuvos įmonės patiria spaudimą iš užsienio: prašo atidėti mokėjimus ir mažinti kainas

Nors analitikai teigia, kad 2019-aisiais bendri Lietuvos eksporto rodikliai siekė aukštumas,...

Laivai aplenkia Kiniją: prekyboje kyla sumaištis

2020 metų vasaris įsimins kaip istorinių trikdžių viso pasaulio tiekimo grandinėse laikotarpis,...

Philipp Ther

Susivienijimo kaina: Vokietijos šoko terapija po 1989-ųjų

Dažnai sakoma, kad Vokietijos ekonomikos stiprybę lėmė šoko terapija, taikyta praėjusio...

Tomas Sinickis. Atslūgus įtampai ir emocijoms po „Eurovizijos“, įvertinkime, kas vis dėlto įvyko

Savaitgalį įvyko du finalai. Vienas baigėsi kaip visada – laimėjo „Žalgiris“ . Kitais...

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (36)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi (131)

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

Po konflikto namuose Agnė Zuokienė dalijasi keistais prisiminimais (446)

Antradienį į Agnės ir Artūro Zuokų namus vyko policija dėl buitinio smurto atvejo....

Gentvilas apie Bako pateiktą informaciją: situacija atrodo nuodinga kai kurių saugumo institucijų atžvilgiu (34)

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pateikė naujos...

Šiluma nesitrauks – termometrų stulpeliai kils iki 7 laipsnių (14)

Naktį kritulius į daugelį šalies rajonų atnešę debesys pirmoje dienos pusėje dar išsilaikys...

|Maža didelių žinių kaina