Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir Kūrybinių industrijų studentas norėtų pasidalinti savo patirtimi važiuojant dviračiu. Kodėl dviratis tapo ne tik laisvalaikiu, bet ir kasdiene transporto priemone, kodėl tai tapo sveikatos šaltiniu, nepriklausomai nuo oro sąlygų, bet ir aistra?
© Autoriaus nuotr.

Pagrindinė priežastis, paskatinusi sėstis už dviračio vairo, buvo Vilniaus gatvių transportas. Aštuonių kilometrų atstumas spusčių metu, geriausiu atveju, įveikiamas per keturiasdešimt minučių arba valandą. Prisideda ir stresas dėl vėlavimo į darbą, ką jau kalbėti apie visus kitus vėluojančius, kurie taip pat jaučia stresą ir skuba, taip sudarydami avarines situacijas ir pačias avarijas.

Tokiu pačiu žmogumi – nervingu ir kitais nepatenkintu asmeniu – tampa kiekvienas iš mūsų Susidaro grandinė, kuri skatina mus būti piktais ir nervingais. Ir kas žino, kokius padarinius tokie veiksniai apskritai sukelia mūsų gyvenime? Norint viso to išvengti kai kuriems vilniečiams tenka sėstis ant dviračių. Pirmas įspūdis, pasirinkus tokį keliavimo būdą, ir smagus, ir sukelia abejonę.

Vis dėlto minti pedalus – ne bėgius perjunginėti. Tokia „uždususi“ pradžia sukelia keblumų, bet svarbu nepasiduoti. Organizmas labai greitai prisitaiko prie fizinio krūvio, kurį, laikui bėgant, norisi netgi didinti. Tuomet galima pastebėti ir pliusus. Spūstys žmogaus jau nebevargina. Į jas žiūrėdamas žmogus, važiuojantis dviračiu, nori tik šypsotis ne dėl to, kad linkėtų blogo kitiems žmonėms, o dėl to, kad jaučiasi išsprendęs problemą.

Maloniai nustebina važiavimo dviračiu laikas. Atliktas eksperimentas – tą patį aštuonių kilometrų atstumą paprastu dviračiu galima neskubant įveikti per dvidešimt ar dvidešimt penkias minutes. Plentiniu dviračiu, jei pataikytumėte į „žaliają bangą“, atstumą įveiktumėte per dvylika ar trylika minučių. Tokiu greičiu gali pasigirti tik pats automobilis. Pastarasis variantas tiesiog neįtikėtinas, bet įmanomas. Paklaustumėte, kaip? Dėl vienos priežasties – mieste greitis yra ribojamas, todėl automobilis negali miesto gatvėmis lėkti 100 km/h greičiu. Jis turi važiuoti 50 km/h arba 60 km/h. Plentiniu dviračiu taip nuvažiuoti įmanoma. Apskritai, važiuojant plentu, plentinis dviratis tinkamomis sąlygomis gali palaikyti pastovų 60/70 km/h greitį kuris taip pat dar nėra riba ir gali siekti daugiau nei 100km/h (įspėjame, kad dviratininkai už greičio viršijimą taip pat yra baudžiami – DELFI).

Tokiais įspūdžiais dalijasi Andrius, kuris į darbą, universitetą ar visur kitur važiuoja dviračiu, nesvarbu, tai kelių kilometrų atstumas ar kelias dešimtis bei šimtus kilometrų skaičiuojantis atstumas.

Jo vienadienę kelionę į darbą ir iš darbo galite pažiūrėti čia:

Sėdint metalinėje dėžėje galima daug ką praleisti. Dviračiu važiuojant pastebi aplinką, žmones. Pastarieji dar smalsiu žvilgsniu palydi dviratininką/plentininką, kuris dažniausiai neįprastai atrodo dėl savo specifinės ir ryškios aprangos. Atrodo, pastarasis veiksnys gali sukelti problemų darbe, tačiau atsakymas priešingas. Vargo tai daug nesukelia, o persirengti, turint darbe jau paruoštus drabužius, tikrai galima. Svarbu būti iniciatyviam.

Galime pastebėti, kad dviratininkų atsiranda vis daugiau ar daugiau. Kalbėti apie Vilniaus miesto dviračių takus turbūt neverta, nes situaciją apie jų kokybę žino kiekvienas. Bet sveikintina, kad atsiranda Vilniaus dviračių nuoma, o kartu su ja, tikėtina, bus gerinama ir dviračio takų kokybė.

Dviračių entuziastas papasakojo, kodėl atsisakė automobilio
© Autoriaus nuotr.

Važiuojant į univesitetą, kolegiją ar mokyklą, nebijokite būti išskirtiniai atvažiavę ne su nauja „Honda“ ar „Porche“, bet su dviračiu. Kiekviena tokia įstaiga yra sudariusi tinkamas sąlygas palikti dviračius. Svarbu tik turėti tinkamą spyną, kad nepavogtų jūsų mylimos transporto priemonės.

Atsiras ir tokių, kurie tvirtins, kad visus metus važinėti dviračiu yra neįmanoma, pavojinga ir nesveika. Tokiu atveju galima tik pasakyti, kad nepabandęs nesužinosi. Rezultatai – priešingi. Jau buvo minėta, kad sveikata ne blogėja, o kaip tik gerėja. Tampi atsparesnis peršalimo ligoms, stiprėja tavo imunitetas, gerėja kvėpavimas, širdies darbas ir daugybė kitų dalykų vien tik dėl to, kad važiuojama dviračiu.

Reikia pabrėžti, kad žiemą važiavimo kokybė yra daug geresnė nei vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį, kai gatves merkia lietus. Žiemą taip nėra ir važiavimas pasidaro ypač malonus. Gatvės ir šaligatviai valomi, todėl įsivaizdavimas, kad dviračiu važiuoti yra pavojinga ar sunku, yra klaidingas. Svarbiausia yra tinkamai apsirengti, nereikia galvoti, kad drabužių turi būti daug. Atvirkščiai – patogu važiuoti bus tik tada, kai mokėsite tinkamai apsirengti. Važiuojant kūnas gamina šilumą, o per storai apsirengus tiesiog sušlapsite ir susirgsite.

Rinkdamiesi kelionę dviračiu nepamirškite visų išvardintų privalumų, o jų yra daug daugiau. Kiekvienas ras sau privalumų ir dviratis tikrai jus nustebins.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prabangios atostogos Turkijoje žlugo: viešbučio teritorijoje – statybos, maitinimas – kaip kalėjime (80)

Lietuvis Gabrielius nusprendė sužadėtinės gimtadienio proga padaryti jai malonią staigmeną ir...

Nepasikentęs praeivis „Jaguar“ vairuotojo parkavimu: turiu vieną klausimą visuomenei (80)

DELFI skaitytojai ir toliau fiksuoja vairuotojų pažeidimus gatvėse. Šįkart DELFI skaitytojui...

Ar baisus etatinio mokytojų darbo apmokėjimo velnias? (1)

Nė viena pastarojo dešimtmečio švietimo sistemos pertvarka nebuvo sulaukusi daugiau visuomenės...

Autobuso keleivę įskaudino vairuotojo žodžiai: jaučiausi stipriai pažeminta (59)

Ar ir jums yra taip buvę, kad turėjote nemalonią patirtį su maršrutinio transporto vairuotojais?...

I-asis Vilniaus rajono muzikos ir meno mokyklų styginių instrumentų ir akordeono etiudų konkursas „VIRTUOSSO“

Š. m. balandžio 14 d. Pagirių meno mokykloje vyko I-asis Vilniaus rajono muzikos ir meno mokyklų...

Top naujienos

Pratrūko net Venclova: nenoriu, kad tai būtų siejama su mano vardu (416)

Garsūs intelektualai – Tomas Venclova ir Mindaugas Kvietkauskas – labai nustebo savo pavardes...

Istorinis „Žalgirio“ žygis pradžiugino ne tik sirgalius (21)

Istorinis Kauno „Žalgirio“ krepšininkų žygis Eurolygoje džiugina ne tik sirgalius. Rankomis...

Komandos puolimą ant savo pečių tempusį Sabonį ir „Pacers“ paskandino Jameso tritaškis su sirena (8)

NBA atkrintamosiose varžybose itin skaudų pralaimėjimą patyrė kovingieji Indianos „Pacers“...

Gydytojas išplatino emocingą kvietimą: turime TEISĘ ir PAREIGĄ sakyti tiesą, nepaisydami raginimo to nedaryti (158)

Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius...

Jeffas Bezosas labai neįprastai atsirenka darbuotojus: kaip jūs atsakytumėte į suktus jo klausimus? (22)

Jeffas Bezosas, turtingiausias pasaulio žmogus ir „Amazon“ vadovas, yra pasakęs: „Jau mieliau...

Ketvirtame kėlinyje rungtynių eigą perlaužęs Valančiūnas nulėmė dramatišką „Raptors“ pergalę (2)

NBA atkrintamosiose varžybose dar vieną trilerį išgyveno reguliariojo sezono Rytų konferencijos...

„Ledo ir ugnies giesmes“ autorius George'as R. R. Martinas išleis naują knygą

Amerikietis rašytojas George'as R. R. Martinas trečiadienį paskelbė lapkritį išleisiantis...

Prasideda 10 mln. eurų investuojančio Norvegijos baldų gamintojo statybos Panevėžyje (10)

Panevėžyje ketvirtadienį įkasama Norvegijos baldų gamybos grupės „Ekornes“ naujos gamyklos...

Ką reiškia ir ko tikėtis iš Trumpo ir Macrono bičiulystės? (52)

Valstybinio vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose fanfarų fone netrukus gali paaiškėti, ar...

Laikinų patalpų galimybės: nuo mokyklos iki oro uosto

Laikinus pastatus žmonės dažnai įsivaizduoja kaip nekomfortabilius, nekokybiškus atliekančius...