aA
Dėl savo darbo specifikos (užsiimu labai keista veikla - naktimis gąsdinu žmones) kone kasdien tenka būti Joniškėlio Karpių dvaro sodybos parke. Pasibaigus programai, šiurpių istorijų priklausę turistai nuolat teiraujasi, ar man pačiam nebaisu vaikščioti šimtamečių medžių paunksnėje, ar senosios didikų dvasios nedrumsčia ramybės, kai grįžtu namo?
© Autoriaus nuotr.

Aš nebijau senojo parko, nesišalinu ten gyvenančių šešėlių ir džiaugiuosi kiekviena galimybe prisiliesti prie didžiulio, XVIII a. sukurto gyvo organizmo.

Kartais medžiai gali papasakoti gerokai daugiau nei žmonės, tiesiog reikia mokėti ir norėti išgirsti. Istorijų daug: liūdnų ir linksmų, tragiškų ir absurdiškų, keistų ir romantiškų.

Kai vakaro šešėliai apgaubia medžius, kai pasaulis pasineria į naktį – parkas atgyja. Priešais dvaro rūmus ima klegėti mažasis Benediktas su savo pussesere Marija (būsima paskutine dvaro valdytoja). Žemai, slėnyje, baubia „auksiniai“ dvaro jaučiai. Tie patys, kurie kiekvieno didesnio baliaus proga žygiuos pro rūmus, tie patys, už kurių išgelbėjimą nuo I-o pasaulinio karo kareivių Karpis sumokės kone vieną milijoną auksinių...

Eidamas senąja dvaro alėja, visuomet įsivaizduoju „gerąją dvaro kuprelę“ - Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Ana ten, šimtamečio ąžuolo paunksnėje, ji sėdi ir kažką rašo... Bet pūsteli vėjas ir rašytoja virsta didelės šakos šešėliu... Mėgstu šį medžio koridorių.Tai savotiškas portalas iš nūdienos į praeitį. Brendi per tylą, o virš galvos žvaigždės groja senų liepų viršūnėmis.

Kartais šią idilę perplėšia metalo, susimaišiusio su moterišku sopranu, garsai. Tai žvanga ekonomės Lizos raktai. Moters, kuri su beatodairišku atsidavimu tarnavo našlei Karpienei iki paskutinio jos atodūsio. Net nepasakysi, kad ši smulkaus sudėjimo, griežtų veido bruožu moteriškaitė kone du dešimtmečius ant savo gležnų pečių laikė visus keturis dvaro kampus. Šiandien ji užsiėmusi – auklėja jauną piemenę, per kurios neapsižiūrėjimą dvaro karvės ištrypė pusę šiltadaržio...

Galite vadinti mane keistuoliu, bet senasis parkas iš tiesų gyvas. Tik norint tą gyvybę išgirsti, pajusti, reikia ne akių ar ausų – o širdies. Jei esate pakankamai drąsūs, pabandykite naktį ateiti į parką. Susiraskite nuošalesnę vietą, užsimerkite ir pagalvokite apie ką nors gero ir gražaus. Tai raktas! Jei būsite pakankamai nuoširdūs sau, parkas atgis. Iš pradžių atsargiai, nedrąsiai tai iš vieno, tai iš kito parko krašto ims lietis muzika, pasigirs pavieniai balsai, peraugantys į chaotišką kakofonija.

Garsai, kvapai, vaizdai ims pintis tarpusavyje... Štai didžiojoje parko saloje groja styginis Joniškėlio žydų orkestras... Meilės saloje jaunas gimnazistas drebančiu balsu taria savo išrinktajai „myliu“... Medžių kambariuose prie šilkinėmis staltiesėmis dengtų stalų susėdę Karpių svečiai linksmai klega – šiandien čia virtinių valgymo varžybos... Nuo rūmų pusės vėjas atneša skambučio garsą – baigėsi pamoka. Kažkur bumbsi kamuolys, kažkas dainuoja, o kažkas ant Mažupės kranto atsargiai išvynioja skepetą su duonos rieke – mamos įdėti pietūs...

Matau savo močiutę, nešančią į rūmus ką tik nuaustą staltiesę... Sutinku kaimyno senelį - dvaro kumetį... Regiu veidus senųjų mokytojų, du amžius mokiusių šio krašto žmonės, o paskui ištremtus, nužudytus, nukankintus... Čiurlenančios Mažupės atspindžiuose šmėkščioja šimtai siluetų, kurių aš nepažįstu, bet tikrai žinau, kad tai žmonės, kurie kūrė, statė ir gyveno šiame molingame šiaurės Lietuvos krašte. Karpių dvaras ir parkas – neatsiejama jų savasties dalis. Kartais man atrodo, kad visi tie žmonės virto senojo parko medžiais...

Karpių dvaro parkas – ypatinga vieta. 34 hektarų ploto, unikalaus, rankomis sukurto landšafto, kažkada turtingą dendrologinę kolekciją turėjęs - vienas geriausiai Lietuvą reprezentuojančių parkų.

Ar ši vieta gyva tik prisiminimuose ir legendose? Ne! Paskutiniais metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Joniškėlio bandymų stoties ir asmeniškai direktorės, mokslų daktarės St. Maikštėnienės pastangomis parkas pamažu vėl įgauna savo pirmapradę formą. Žinoma, trūksta dar labai daug. Šiais metais Pasvalio rajono savivaldybė parengė naujųjų dvaro rūmų (oficinos) atkūrimo projektą. Jei viskas bus gerai, po kelerių metų čia turėtų įsikurti muziejus, konferencijų salės, svečių namai. Vis garsiau imama kalbėti ir apie tai, kad reikia rengti parko sutvarkymo projektą. Tai būtų logiškas žingsnis, kuris ne tik prikeltų vieną iš dešimties vertingiausių Lietuvos parkų, bet ir ženkliai padidintų žmonių trauką ne tik į Joniškėlį, bet ir į Pasvalio kraštą. Manau, metas dabar labai palankus, juolab, kad Joniškėlis paskutiniu laiku jaučia ypatingą Kultūros departamento dėmesį ir globą.

Tik šiek tiek liūdna, kad vis dar atsiranda žmonių, kuriems senasis parkas nereiškia nieko. Čia be jokios sąžinės graužaties nešamos buitinės atliekos, metamos šiukšlės...

Balandžio 12 d. 10 val. kviečiame visus geros valios žmones į Karpių dvaro tvarkymo talką. Darbinės pirštinės, grėblys ir gera nuotaika – būtinas tos dienos atributas.

Tebūnie tai duoklė mūsų tėvams ir seneliams bei palikimas mūsų vaikams.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Motina įsitikinusi, kad tokio vaizdelio neturėtų būti trečiokų pratybose (54)

Baigėsi vasara, prasidėjo naujieji mokslo metai. Mokinukai sugužėję į savo klases, susitikę su...

Viena detalė IKI parduotuvėje sukėlė klausimų: ar tai leidžiama? (18)

DELFI vis gauna skaitytojų laiškų, kurie yra susirūpinę, ar Lietuvos prekybos tinklai tinkamai...

Statau, kaip noriu: priekabai jau leidžiama užtverti perėją? (13)

DELFI skaitytojui užkliuvo Vilniuje, Salininkuose, „Škodos“ vairuotojo netinkamai pastatytas...

Kauniečiai nusistebėjo: užsukus į parduotuvę, jiems buvo parodytos durys (15)

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi kauniečiai, kurie mandagiai arba ne taip gražiai buvo...

Skaitytoja pasibaisėjo situacija viename Lietuvos pašto skyriuje (6)

Mamoms su vežimėliais ir neįgaliesiems situacija Vilniaus Lazdynų mikrorajono Lietuvos pašto...

Top naujienos

Popiežius jau atvyko į Kauną: pasitiko minios žmonių stebėkite tiesiogiai, nuolat pildoma (383)

Daugiau kaip 100 tūkst. tikinčiųjų sekmadienio rytą susirinko į Kauno Santakos parką dalyvauti...

Bene keisčiausiame mieste pasaulyje savaitgalis kainuoja tūkstančius (34)

Bemaž pusė tūkstančio už viešbučio kambarį, šimtai už įėjimą į pramogų parką, o jame...

Papildomos pensijos derlius – 3 atlyginimai per 5 metus (1)

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas...

Telefonai kaista: skelbiama apie didžiulį emigrantų susidomėjimą grįžti į Lietuvą (664)

Teigiama, kad tarp Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių lietuvių susidomėjimas grįžimu į...

Apie audringą Grafininos ir jos vyro gyvenimą prabilo kaimynai ir pažįstami: abejonių dėl jų turtų kėlė viena detalė (25)

Buvusi „Olialia“ mergaitė Sandra Grafinina yra iki šiol ieškoma policijos – vieni teigia,...

Žmonių gelbėjimo drama Baltijos jūroje: sudužo jachta, kapitonas ir jo sūnus nuskendo paieška nutraukta (212)

Šeštadienį Klaipėdoje gelbėtojai išskubėjo į pagalbą skęstantiems žmonėms. Pranešama apie...

Sekmadienį daug kur palis, Kaunui pragiedrulių žadama daugiau

Vakarų Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje sekmadienio rytą dėl buvusio ar besitęsiančio lietaus...

Gėlininkai ruošiasi naujam bumui – kas rudenį atneš pelnus (3)

Stebėtinai ilgai nesitraukianti vasariška šiluma dar nereiškia, kad ruduo niekada neateis, o...

Pasakoja apie slaptus bandymus su žmonėmis Rusijoje: instinktyviai dar mėginau įkvėpti (133)

Nepriklausomu informacijos kanalu „Proekt“, prie kurio darbuojasi tiriamąjį darbą dirbantys...

Nosį pasaulio čempionui sukruvinęs rusas turėjo brangiai sumokėti (114)

Anthony Joshua apgynė savo titulus, svarbiausioje bokso sunkiasvorių dvikovoje nokautavęs...