Dėl savo darbo specifikos (užsiimu labai keista veikla - naktimis gąsdinu žmones) kone kasdien tenka būti Joniškėlio Karpių dvaro sodybos parke. Pasibaigus programai, šiurpių istorijų priklausę turistai nuolat teiraujasi, ar man pačiam nebaisu vaikščioti šimtamečių medžių paunksnėje, ar senosios didikų dvasios nedrumsčia ramybės, kai grįžtu namo?
© Autoriaus nuotr.

Aš nebijau senojo parko, nesišalinu ten gyvenančių šešėlių ir džiaugiuosi kiekviena galimybe prisiliesti prie didžiulio, XVIII a. sukurto gyvo organizmo.

Kartais medžiai gali papasakoti gerokai daugiau nei žmonės, tiesiog reikia mokėti ir norėti išgirsti. Istorijų daug: liūdnų ir linksmų, tragiškų ir absurdiškų, keistų ir romantiškų.

Kai vakaro šešėliai apgaubia medžius, kai pasaulis pasineria į naktį – parkas atgyja. Priešais dvaro rūmus ima klegėti mažasis Benediktas su savo pussesere Marija (būsima paskutine dvaro valdytoja). Žemai, slėnyje, baubia „auksiniai“ dvaro jaučiai. Tie patys, kurie kiekvieno didesnio baliaus proga žygiuos pro rūmus, tie patys, už kurių išgelbėjimą nuo I-o pasaulinio karo kareivių Karpis sumokės kone vieną milijoną auksinių...

Eidamas senąja dvaro alėja, visuomet įsivaizduoju „gerąją dvaro kuprelę“ - Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Ana ten, šimtamečio ąžuolo paunksnėje, ji sėdi ir kažką rašo... Bet pūsteli vėjas ir rašytoja virsta didelės šakos šešėliu... Mėgstu šį medžio koridorių.Tai savotiškas portalas iš nūdienos į praeitį. Brendi per tylą, o virš galvos žvaigždės groja senų liepų viršūnėmis.

Kartais šią idilę perplėšia metalo, susimaišiusio su moterišku sopranu, garsai. Tai žvanga ekonomės Lizos raktai. Moters, kuri su beatodairišku atsidavimu tarnavo našlei Karpienei iki paskutinio jos atodūsio. Net nepasakysi, kad ši smulkaus sudėjimo, griežtų veido bruožu moteriškaitė kone du dešimtmečius ant savo gležnų pečių laikė visus keturis dvaro kampus. Šiandien ji užsiėmusi – auklėja jauną piemenę, per kurios neapsižiūrėjimą dvaro karvės ištrypė pusę šiltadaržio...

Galite vadinti mane keistuoliu, bet senasis parkas iš tiesų gyvas. Tik norint tą gyvybę išgirsti, pajusti, reikia ne akių ar ausų – o širdies. Jei esate pakankamai drąsūs, pabandykite naktį ateiti į parką. Susiraskite nuošalesnę vietą, užsimerkite ir pagalvokite apie ką nors gero ir gražaus. Tai raktas! Jei būsite pakankamai nuoširdūs sau, parkas atgis. Iš pradžių atsargiai, nedrąsiai tai iš vieno, tai iš kito parko krašto ims lietis muzika, pasigirs pavieniai balsai, peraugantys į chaotišką kakofonija.

Garsai, kvapai, vaizdai ims pintis tarpusavyje... Štai didžiojoje parko saloje groja styginis Joniškėlio žydų orkestras... Meilės saloje jaunas gimnazistas drebančiu balsu taria savo išrinktajai „myliu“... Medžių kambariuose prie šilkinėmis staltiesėmis dengtų stalų susėdę Karpių svečiai linksmai klega – šiandien čia virtinių valgymo varžybos... Nuo rūmų pusės vėjas atneša skambučio garsą – baigėsi pamoka. Kažkur bumbsi kamuolys, kažkas dainuoja, o kažkas ant Mažupės kranto atsargiai išvynioja skepetą su duonos rieke – mamos įdėti pietūs...

Matau savo močiutę, nešančią į rūmus ką tik nuaustą staltiesę... Sutinku kaimyno senelį - dvaro kumetį... Regiu veidus senųjų mokytojų, du amžius mokiusių šio krašto žmonės, o paskui ištremtus, nužudytus, nukankintus... Čiurlenančios Mažupės atspindžiuose šmėkščioja šimtai siluetų, kurių aš nepažįstu, bet tikrai žinau, kad tai žmonės, kurie kūrė, statė ir gyveno šiame molingame šiaurės Lietuvos krašte. Karpių dvaras ir parkas – neatsiejama jų savasties dalis. Kartais man atrodo, kad visi tie žmonės virto senojo parko medžiais...

Karpių dvaro parkas – ypatinga vieta. 34 hektarų ploto, unikalaus, rankomis sukurto landšafto, kažkada turtingą dendrologinę kolekciją turėjęs - vienas geriausiai Lietuvą reprezentuojančių parkų.

Ar ši vieta gyva tik prisiminimuose ir legendose? Ne! Paskutiniais metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Joniškėlio bandymų stoties ir asmeniškai direktorės, mokslų daktarės St. Maikštėnienės pastangomis parkas pamažu vėl įgauna savo pirmapradę formą. Žinoma, trūksta dar labai daug. Šiais metais Pasvalio rajono savivaldybė parengė naujųjų dvaro rūmų (oficinos) atkūrimo projektą. Jei viskas bus gerai, po kelerių metų čia turėtų įsikurti muziejus, konferencijų salės, svečių namai. Vis garsiau imama kalbėti ir apie tai, kad reikia rengti parko sutvarkymo projektą. Tai būtų logiškas žingsnis, kuris ne tik prikeltų vieną iš dešimties vertingiausių Lietuvos parkų, bet ir ženkliai padidintų žmonių trauką ne tik į Joniškėlį, bet ir į Pasvalio kraštą. Manau, metas dabar labai palankus, juolab, kad Joniškėlis paskutiniu laiku jaučia ypatingą Kultūros departamento dėmesį ir globą.

Tik šiek tiek liūdna, kad vis dar atsiranda žmonių, kuriems senasis parkas nereiškia nieko. Čia be jokios sąžinės graužaties nešamos buitinės atliekos, metamos šiukšlės...

Balandžio 12 d. 10 val. kviečiame visus geros valios žmones į Karpių dvaro tvarkymo talką. Darbinės pirštinės, grėblys ir gera nuotaika – būtinas tos dienos atributas.

Tebūnie tai duoklė mūsų tėvams ir seneliams bei palikimas mūsų vaikams.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šiukšlių išvežimo grafikų džiunglės piktina: kur kreiptis dėl įsipareigojimų nevykdymo? (17)

Noriu pasidalinti informacija ir tuo pačiu paprašyti pagalbos viešinant šiukšlių vežėjo „...

Veterinarą vadina monstru: tokį siaubą klinikoje patyriau pirmąkart (81)

Noriu pasidalinti apie A. Mockevičius veterinarijos gydykloje, Kaune, patirtą siaubą ir košmarą,...

Iš šeimos namų liko tik degėsių krūva ir neviltis: prašo Lietuvos gyventojų pagalbos (50)

Gegužės 20 d. vakare Juodupės miestelio Palangos gatvėje kilęs pražūtingas gaisras...

Nidoje užfiksavo grėsmingai atrodantį vabzdžių debesį (4)

DELFI skaitytojas praeitos savaitės trečiadienio vėlų vakarą užfiksavo danguje spiečių...

Kelyje – ekstremali situacija: nesitikėjo tokios greitos tautiečių reakcijos (35)

Noriu pasidžiaugti situacija, kuri parodo, kad Lietuvoje dar yra gerų žmonių, pasiryžusių...

Top naujienos

Atmosfera tarp politinės korupcijos tyrėjų kaista: pasipylė abipusiai kaltinimai (7)

Neleistinų politikų ir verslo santykių tyrimui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete...

Šimašiaus ultimatumas Skverneliui: arba pritariat, arba nacionalinio stadiono nebus (39)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad per porą savaičių negavus Vyriausybės pritarimo,...

Iš JAV – mįslingas įspėjimas europiečiams suglumino saugumo specialistus (63)

Prieš kelias dienas JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo pasakė: „Šiandien Irano...

Lietuvos specialiosios tarnybos mokėsi dorotis su iš Rusijos atvykusiais futbolo chuliganais (21)

Trečiadienį pasieniečiai Kenos užkardoje organizavo taktines pratybas. Jų metu iš tranzitinio...

Įspėja ne vietoje plaunančius automobilius: norintys sutaupyti mokės baudas (101)

Daugiabučių gyventojai, nenorintys skirti daug lėšų automobilio plovimui, dažnai nepaiso...

Nealkoholinis alus – sveikiau už sultis? (2)

Šalia gausybės įvairių gaiviųjų gėrimų staiga į populiariųjų viršų iššovęs...

Ekspertė: CV be darbo patirties siunčia tėvų išlaikytiniai (15)

Vadovavimo ir lyderystės ekspertė Alisa Minionaitė sako, kad darbdaviai, gavę kandidato,...

Kolekciją tik drąsioms pristačiusi Airida Skrickienė: aš kuriu atominėms moterims

Dizainerė Airida Skrickienė nekuria neutralių ir neįdomių rūbų. Ji siuva drąsiems ir...

Kaimą prie Raseinių nusiaubė kruša (29)

Netoli Raseinių esantį Sujainių miestelių šį rytą nusiaubė stichinė nelaimė – kruša ir...

Jurgis Didžiulis apie projektą „Tamsoje“: abejojantys, ar reikalingas toks televizijos eksperimentas, patys turi negalią (4)

Žymūs šalies visuomenės veikėjai ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės atstovai...