aA
Vieną dieną sulaukiu skambučio iš moters, kuri prašė mano tėvų šuns pasimatymo su jos kalyte. Na, gerai, pagalvojau (labai jau ji prašė). Susitikome gražioje jų sodyboje, viskas atrodė tobula, bet… Pirmos abejonės kilo tada, kai atsidėkoti už pasimatymą moteris pasiūlė palikuoniu arba niekuo.
© A. Pakeltytės nuotr.

Gruodžio mėnesį sulaukiu skambučio, kad gimė mažyliai. Pagalvojau, kad sausio mėnesį reikės ieškoti būsimų šeimininkų. Sutikome Naujuosius ir kitą dieną sulaukiu skambučio, kad skubiai atvažiuotume pasiimti šuniuko. Tada suabejojau, ar teisingai prisimenu, kada gimė mažiukai, na, bet nebuvo laiko galvoti, teko iškart lėkti.

Atvažiavus į sodybą, šeimininke nuvedė mane į tvartą. Taip, tvartą! O ten kampe prikalta lenta (kad mažiukai neišlįstų), purvinas šienas, jokio šildymo. Ir dvi nuostabios akytės. Tada aš supratau, kad būtent taip atrodo daugintojai. Griebiau aš tą mažylį ir nulėkiau tiesiai pas veterinarę. Paaiškėjo, kad šunelis buvo tikrai 4 savaičių amžiaus, maitintas manų koše. Parsivežus namo, iš burnos šuneliui pradėjo lįsti kirminai, jis nemokėjo ir negalėjo vaikščioti, teko skubiai vėl važiuoti pas veterinarę, kuri neturėjo jokių gerų prognozių.

Taip 4 savaites gydėmės, valgėme ir dieną, ir naktį kas 3-4 val., augome ir stiprėjome. Po tų 4 savaičių „šeimos taryba“ jau neleido niekam atiduoti mažiuko Harley. Harley augo sveikas, smalsus ir labai aktyvus. Jam žmonės buvo giminaičiai, o visi gyvūnai – keisti ir svetimi, matyt, todėl, kad toks mažiukas atsirado tarp žmonių. Jis reikalavo labai daug dėmesio ir suspausdavo širdį, kai negalėdavome jo jam suteikti tiek, kiek jis norėjo.

Viena rytą, kol namiškiai dar miegojo, įsijungiau „Facebook“ ir pamačiau nuotrauką, kurią paskelbė prieglaudos savanorė. Toje nuotraukoje buvo du nedidukai šuniukai (mama ir sūnelis). Pagalvojau: kur vienas, ten ir kitas, vis vien į lauką eik, maistelį pirk, atostogauti vežkis, o dviese jiems bus linksmiau. Iš karto paskambinau nurodytu numeriu ir paklausiau, ar galima tik mažiuką pasiimti, be mamos. Sulaukusi teigiamo atsakymo, paprašiau galutinio sprendimo palaukti porą valandų, kol namiškiai atsibus. Buvo nemažai abejonių, ar pripras, ar susidraugaus…

Susitarėme su savanore, kad porą savaičių bus bandomasis laikotarpis. Po kelių dienų šunelis jau keliavo į Vilnių. Visas išsigandęs ir drebantis, jis pirmas sekundes bandė urgzti, kai prie jo pribėgo Harley (smalsumo trūkumu jis nepasižymi). Bet po tų kelių sekundžių jie tapo tikrais broliukais, Harley iš karto pradėjo globoti Čipsą (taip ir pavadinome, nes jis mažiukas, Harlėjui atrodė kaip užkandis). Kaip tikras aristokratas (kaip vėliau paaiškėjo, jie su mamyte buvo atimti iš asocialių žmonių) Čipsas rado sau vietą ant sofos, ant lovų ir po antklode. Jau po kelių valandų buvo aišku, kad Čipsas lieka pas mus.

Buvo šiek tiek socializavimosi problemų, nes jis nežinojo, kur reikia atlikti savo reikaliukus, kas per daiktas yra tas pavadėlis, kad nereikia bijoti kiekvieno mano judesio. Per pirmas 2-3 dienas jis suvalgė gal mėnesio maisto normą, kol nesuprato, kad maistas niekur nedings ir visada jo bus. Prie pavadėlio priprato irgi per kelias dienas. Tvarkingai išeiti į lauką išmoko per savaitę. Taip greitai gal todėl, kad matė vyresnio broliuko pavyzdį, o Harley tikrai stengėsi jam padėti.

Jie yra tokie skirtingi, bet kartu ir papildantys vienas kitą. Asocialių asmenų (ypač vyrų) Čipsas iki dabar labai nemėgsta, griežtai skiria, kas savas ir kas svetimas. Net dažnas svečias netampa savu, išimtis yra tik vaikai – jie visi draugai ir jiems leidžiama viskas. Jau kelis kartus buvo užpuolęs (mane gindamas) šunį, dešimt kartų didesnį už jį patį, ginant savus jam nėra skirtumo, ar tai žmogus, ar šuo ir kokio jis dydžio. Žiūrėdama į juos abu aš pagalvoju, kad toks ištikimas gyvūnas gali būti tik matęs nekokio gyvenimo, nes dažnai atrodo, kad jis to praėjusio etapo dar nepamiršo.

Jau pusė metų praėjo nuo Čipso atsiradimo ir metai nuo Harlėjaus. Nors nei vienas nebuvo planuotas, bet dabar į juos žiūrėdama matau, kad taip ir turėjo būti, būtent čia ir yra ta lemtis. Dabar, turėdama daugintojų vaisių ir pamestinuką, tikrai visiems rekomenduoju draugo ieškoti prieglaudose, o ne vaikytis mados ir bandyti pigiai įsigyti veislinį.

Tai projekto „neBrisius.lt“ rengėjų tekstas, ir Tu gali būti projekto dalimi! VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradeda analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu bus fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!

Beje, tapti projekto partneriais siūlyta ir gyvūnų globos prieglaudoms, tačiau joms gerosios praktikos sklaida nepasirodė svarbi.

Norinčius tapti projekto dalimi – pasidalinti istorija apie pasikeitusį gyvūnų gyvenimą patekus į Jūsų namus – prašome užpildyti anketą, ir mes su Jumis susisieksime.

Laimingų istorijų dalyviai (šeimininkai su augintiniais) bus fotografuojami penkiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Mažeikiuose.

Taip pat prašome atsiliepti fotografus ir žmones iš kitų miestų, norinčius ir galinčius prisidėti prie projekto įgyvendinimo – fotografuoti arba padėti rengiant fotosesijas.

Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

18 - metis įkūrė paramos projektą „Geltonos avys“, kad padėtų stokojantiems: kviečia prisidėti

Daugelis yra pagalvojęs – „jeigu aš vienas nieko nedarysiu, niekas nenukentės“. Tačiau tai...

Šiurpą keliantis vaizdas: „zuikiu“ važiuojantys vaikai rizikuoja gyvybėmis (4)

Redakciją pasiekė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šiurpą keliantis vaizdas – vaikai,...

Mokytojos nurodymas sukėlė įtarimų vaiko mamai: ar tai – verslas? (154)

Ar gali muzikos mokytoja prašyti mokiniui nupirkti muzikos instrumentą ir dar nurodyti, kokioje...

Nebroliškas latvio elgesys kelyje papiktino vairuotoją (20)

Nors tradiciškai kaimynus latvius vadiname braliukais, tačiau DELFI skaitytojo užfiksuoto atvejo...

Plungės kultūros centras kviečia į didžiuosius 81-ojo sezono pradžios renginius (1)

Naują sezoną Plungės kultūros centras pradėjo ne tik naujų narių priėmimu net į 22...

Top naujienos

Niūrus ir apleistas rajonas tapo prestižiniu: kiek dabar čia kainuoja būstas (74)

Užupis – neabejotinai išskirtinis sostinės rajonas, turintis savitą dvasią ir stilių. Šis...

Buvęs „Žalgirio“ ir „Ryto“ treneris patyrė insultą (6)

Praeityje Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ klubus treniravęs Aleksandras Trifunovičius...

Nepasimaukite ant sukčių kabliuko: kaip jie sukelia avarijas ir kaltais palieka kitus (51)

Avarijas tyčia sukeliantys sukčiai aukų dažniausiai ieško didžiuosiuose miestuose ir turi...

Orai: sparčiai vės (2)

Po itin vėjuoto savaitgalio ir pirmadienio, Atlanto ciklonas pamažu atsitraukia. Antradienio naktį...

Milijardierius, apie kurį naujoje Ukrainoje kalba visi (59)

Ukrainos rinkėjai sulaukia sparčių permainų, kokių jie reikalavo, kai šiais metais rimtai...

Prieš vėją nepapūsi: kodėl Lietuva nebediktuoja krepšinio madų? laida „Krepšinio zona“ (61)

Jonas Valančiūnas NBA lygoje yra patikimesnis snaiperis nei Marcas Gasolis (karjeros taiklumas...

Mokslų daktaras Sujeta: norite kardinalių sveikatos pokyčių – pradėti užtenka nuo dviejų dalykų (76)

Jei savo mitybos racione išbrauktumėte cukrų ir pusfabrikačius, neilgai trukus pasiektumėte...

Irūna Puzaraitė-Čeponienė susilaukė antrojo vaikelio: suteikė lotynišką vardą (156)

Atlikėja Irūna Puzaraitė -Čeponienė pirmadienį pasidalijo itin džiugia žinia. Žinomos moters...

Eleonora Sebrova pirmąkart atvirai papasakojo apie skyrybas su Selu: mano vietos niekas niekada neužėmė ir neužims (102)

Po dviejų metų buvusi Selo mylimoji Eleonora Sebrova ryžosi atvirai išpažinčiai. Šįkart LNK...