Šįkart aptariame pačių mažiausiųjų finansinį raštingumą bei tai, kokias pamokas jiems suteikti. „Swedbank“ finansų laboratorijos edukacijų partneris ir trijų vaikų tėtis Simonas Urbanas atsakė, nuo ko pradėti kalbėtis apie pinigus.
„Žinoma, mokau vaikus apie pinigus. Pradėti mokyti tikriausiai reikia tada, kai vaikams ateina noras mokytis, noras sužinoti. Dažnai tėvai pabėga nuo to, nes patys kažko nežino. Finansai, kalbant su vaikais, vis dar yra tarsi toks didelis tabu. O aš stengiuosi diskutuoti, iškilus klausimams – kalbėti.
Mano vaikai maži, tik vyriausia dukra jau nori suprasti apie pinigus, dirbti ir užsidirbti, o mažesniems dar ne taip įdomu.
Pradėkim nuo mažų dalykų. Pavyzdžiui, taupymo. Taupyti yra lengviausia, taupyti vaikams patinka, o nuo to ir prasideda ir finansinis kelias“, – patarė S. Urbonas.
Ponis ar automobilis
Feisbuko grupėje „Pinigai ir reikalai“ buvo užduotas klausimas, kaip paaiškinti vaikams pinigų vertę.
„Penkiametė paklausė, ar kai paaugs, galėsim jai nupirkti ponį. Atsakiau, kad ponis kainuoja maždaug kiek nenaujas automobilis. Sako, bet jeigu galėtume nusipirkti automobilį, tai kodėl negalėtume tiek pat kainuojančio ponio? Kaip paaiškinti mažam vaikui pirkinių prioritetus?“ – klausė mama.
Specialistas pasiūlė kalbėti su vaiku tiesiai ir atvirai.
„Ponis ir automobilis – labai skirtingi dalykai, manau, reikia tiesiog sakyti, kaip yra, ir vaikas viską supras. Su poniu visa šeima nenuvažiuos kur reikia, o jeigu gyveni bute, tai jo dar ir nebus kur laikyti. Jeigu gyvenate name – poniui reikės antro namo, taigi, viskas kainuos dar brangiau.
Galbūt galima pokalbį vesti į tai, kad ponis taptų mergaitės svajone? Vaikas gali turėti tikslą ateityje, užaugęs, turėti ponių fermą. Šeima gali nuvažiuoti ir paglostyti ponius, paaugęs vaikas gali pajodinėti. Svarbiausia kalbėtis.
Penkiametis turi plačią fantaziją, jam gali atrodyti, kad ir vienaragį galima turėti namuose. Gražios svajonės gali virsti ir realiais tikslais, bet tam reikia kalbėtis“, – šypsojosi S. Urbonas.
Nuo 5 m. iki 10 m.
Specialistas pats veda edukacijas finansų laboratorijoje ir moko vaikus finansinio raštingumo. Jis įvardijo, ką turėtų žinoti skirtingo amžiaus vaikai.
„Tikriausiai penkiametis jau turi mokėti taupyti. Ir vėliau viskas auga. Labai gerai yra žaisti parduotuvę, namuose galima žaisti ir tikrais tos taupyklės pinigais.
Maži vaikai mėgsta pažinti pagal formą, gerai, kai išmoksta pažinti pinigą pagal jo dydį ir formą, net nesuprasdami vertės.
Augantis vaikas turi atskirti monetas, kupiūras. Tėvai gali duoti vaikams 100 centų ir 1 eurą, ir žiūrėti, kurią krūvelę jie pasirinks. Dažnai vaikai, nesuprasdami vertės, ims didesnę krūvą. Tai – proga diskutuoti ir paaiškinti.
Taip po truputį vaikas turi išmokti suprasti, ar jam užtenka pinigų konkrečiam pirkiniui, galėti suskaičiuoti grąžą, kurią gavo.
Dar vaikas turi prisiimti atsakomybę už savo pinigus ir jeigu, pavyzdžiui, pinigus pameta arba gavęs savaitės biudžetą viską išleidžia per vieną dieną, nereikia ištraukti piniginės ir kompensuoti jam nuostolio – tegu išmoksta savas pamokas. Dešimtmetis jau, tikriausiai, turėtų tinkamai tvarkytis su savo finansais, kišenpinigiais.
Pabrėšiu kalbėjimosi svarbą. Jeigu tėvai patys nežino atsakymų – eikit, gūglinkit ir diskutuokit. Jei kažką atidėsit „kitam kartui“, tas klausimas gali užsimesti ir vaikas užaugs su spragomis. Kaip ir daugelis mūsų užaugom“, – sakė S. Urbonas.
Plėsti biudžeto ribas
Vaikai turi savo pinigų jau nuo visai mažo amžiaus. Tai – ir dovanos iš senelių, ir dovanos gimtadieniams. Kada tėvai turėtų valdyti vaikų biudžetą, o kada jau galima pinigų valdymą patikėti jiems patiems?
„Protinga vaikams duoti pinigus tada, kai jis jau moka skaičiuoti, pažįsta pinigus ir moka suskaičiuoti grąžą. Faktas, kad realybėje vaikai pinigų gauna ir anksčiau – seneliai dažnai pinigus dovanoja gimtadieniui ir panašiai.
Įsivaizduokite visos šeimos biudžetą kaip vieną didelį rutulį, o vaiko biudžetą – kaip mažą rutuliuką ano viduje. Kiekvienais metais, vaikui vis daugiau suprantant, rutuliukas gali didėti.
Pavyzdžiui, iš pradžių vaikui kišenpinigių duodame vien maistui. Jis turi suprasti, kad 2 ar 3 eurai per dieną skirti pavalgymui. Vėliau mes galime pridėti pinigų arba duoti ne kasdien, o kas savaitę. Vėliau – kas dvi savaites, galiausiai kas mėnesį, kaip algą. Ir vaikas turi išlaviruoti.
Jeigu einame į parduotuvę ir perkame vaikui saldumyną, tai yra kaip ir vaiko biudžetas, nes perkame jam. To saldumyno pinigus galime pridėti prie jo savaitinio biudžeto: sakyti, kad šie pinigai yra tavo savaitės reikalams ir saldumynui.
Vėliau pinigų pridedame vaikui einant į gimtadienius, kai turi nupirkti dovaną. Lakui bėgant galima prie savaitinių pinigų pridėti ir gimtadieniams skirtų išlaidų vidurkį. Tarkime, vieną mėnesį išpuola 4 draugų gimtadieniai, o pinigų vaikas turi tik 2 dovanoms. Tada vaikas pradeda skaičiuoti, kaip čia padarius, gal verčiau padaryti dovaną pačiam?
Kol galiausiai galima imtis net didelių mokymų. Tarkime, mėnesio pradžioje duoti vaikui pinigų, pridedant jo dalį už komunalines paslaugas. Jei šeimoje gyvenate trise, padalinkite įprastą komunalinių mokesčių sumą iš trijų. Tą trečdalį pridėkit prie vaiko mėnesio pinigų, duokite jam. Tada visą mėnesį jis turės išsaugoti tą dalį tam, kad mėnesio gale pridėtų ją mokant mokesčius.
Tai – labai geras dalykas, nes taip vaikas pradeda taupyti. Jis žino, kad mokesčius reikės dalinti iš trijų, tad jei mama ilgai duše maudosi po karštu vandeniu, vaikas jau, žiūrėk, atėjęs barbena į duris: „Mama, kiek leisi vandenį, labai brangiai kainuoja.“
Biudžetą galime vis plėsti ir vaikams duoti vis daugiau atsakomybių“, – patarė žinomas tėtis.
Nekartokime tėvų klaidų
Specialistas neveltui paminėjo mūsų tėvų darytas klaidas ir spragas. Juk patys, dabar jau būdami tėvais, dažnas esame kažko neišmokę – ankstesniais laikais apie finansus kalbėti šeimoje dažnam būdavo tabu. Finansų laboratorijos edukacijų partneris Simonas papasakojo, į ką dabar galėtume atkreipti dėmesį patys.
„Manau, pirmiausia reikia nebebijoti šnekėti. Negalvokite, kad pinigai – kaip seksas, kur vaikai negali liestis. Gali ir turi! Jei sudarinėjate biudžetą ar savaitės pirkinių sąrašus vaikai gali ir turi tai matyti, dalyvauti tame.
Spragų atsiranda tada, kai pinigus paverčiame kažkokiu neaiškiu ir neaptariamu dalyku. Geras pavyzdys yra studentai, kurie išvažiavę mokytis toliau nuo namų nustemba: „Oho, tiek kainuoja maistas?!“
Nors jie jau, galime sakyti, suaugę žmonės! Tad geriau nebijoti šnekėtis. Pinigai – be galo svarbi tema, nuo kurios priklauso daugumos ateities kokybė“, – sakė S. Urbonas.
Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.