Renkasi iš daugelio CV, kuriuose pretendentai siūlo save toje darbo rinkoje. Ir į ką dažniausiai yra atkreipiamas dėmesys. Taip, sakysite, į patirtį, darbo stažą, kažkas galbūt į metus, ar, kaip CV nuotraukoje jūs atrodote, bet didžiausią dėmesį kreipia į išsilavinimą. Ir čia iškyla dilema. Ką man daryti, jei mano gyvenimo aprašyme nėra aukštojo išsilavinimo. Jau pastebėjau, kad dauguma darbdavių, perskaitę vien tą skiltį dėl išsilavinimo, iš karto atmeta kandidatą į tą darbo vietą. Nepasidomėjęs kandidato savybėmis, patirtimi, motyvacija ir noru stengtis dirbti ir užsidirbti. Aišku, galima sakyti, kad taip elgėsi ne visi, bet ir vėl susiduriame su žodeliu „bet“...
Netgi turėjau patirtį, teko matyti iš šalies, kaip į darbo vietą buvo atrenkami kandidatai. Ir pastebėjau, kad iš keturių asmenų tik vienas buvo su aukštuoju išsilavinimu. Ir ka jūs manote – taip, jis buvo iš karto atrinktas kaip tinkamiausias ir nesvarbu, kad jo aukštasis mokslas yra ne tos srities į kurį jis pretendavo, svarbiausias aspektas buvo tas, jog jis yra pabaigęs aukštuosius mokslus.
Dėl to man kyla klausymas, kodėl būtent jis. Juk jei jis neturi patirties šioje darbo rinkoje, tai jis toks pat kandidatas kaip ir visi kiti. Galbūt kitas asmuo turi patirties arba bent kažkiek daugiau patirties ir yra vertesnis pradėti dirbti toje srityje.
Kodėl tie ponai, kurie gali suteikti darbo vietas, taip stebisi, kad neranda gerų, pasiruošusių dirbti įmonės naudai, pilnai atsidavusių darbuotojų, o kartais renkasi asmenis, kurie dirba tik tam, kad uždirbtų iš nemėgstamo darbo.
Juk tas žmogelis be aukštojo išsilavinimo yra irgi svarbus darbo rinkoje. Niekas nepagalvoja, kad galbūt gyvenimo aplinkybės neleido jam mokytis ir siekti to aukštojo išsilavinimo.
Kodėl mes kartais sureikšminame popierėlį, kuris kartais lieka gulėti stalčiuje, nes dirbame ne pagal tai, kas parašyta jūsų baigimo diplome. Ir keista kaip dėl to lieka nuskriausti kiti žmonės, kurie be popierėlio gali būti nuostabus darbuotojai ir nešti didžiausią nauda įmonėje.