aA
Vienas garsiausių vadovų JAV – Williamas Raduchelis, praeityje dirbęs su daugybe pasaulinio masto verslų, kaip „Sun Microsystems“, „Opera Software“, „Xerox“, taip pat dėstęs ekonomiką Harvardo universitete, kartą pasakė frazę, kuri kaip tvirčiausia dogma gyva karjeros planavimo seminaruose: „Nesirink darbo, rinkis bosą“. Prie šių drąsinančių žodžių jis dar pridūrė, kad pirmasis vadovas yra svarbiausias veiksnys ateities karjeros sėkmei. „Viršininkas, kuris tavimi nepasitiki, nesuteiks galimybių augti“, – teigė jis.
Eglė Sprindžiūnaitė

Tačiau skambūs dalykai, kaip karjeros planavimas, krypties pasirinkimas nėra jau tokie paprasti ir aiškūs. Kur jau kalbėti apie bosą, kai nebūtinai žinai, ko turėtum tikėtis. Ne kiekvienas, kaip investavimo dievas Warrenas Buffettas galime ištarti: „Atradau savo aistrą dar būdamas septynerių, ar aštuonerių metų“. Juk dažnai baigę mokyklą net nelabai turime įsivaizdavimą, ką norėtume veikti, todėl neaišku nei ką, nei kaip.

Esu Eglė, šiemet Mykolo Romerio universitete krimtau priešpaskutinį bakalauro Internetinio valdymo ir komunikacijos studijų kursą. Programoje, kaip ir daugeliui studentų buvo privaloma praktika įmonėje.

Kai klaidinga logika pakiša koją

Nėra taip, kad prieš praktiką nebūčiau turėjusi jokios darbo patirties. Laisvesniu nuo studijų metu esu dirbusi keliuose darbuose prekybos centruose. Žinau: nieko išskirtinio, taip daro daugelis studentų. Vilnius – ne pigiausias miestas gyventi, todėl ir tenka dirbti. Bet tiesa, kai kurie per tokius darbus, į kuriuos priima be mažiausios patirties, susidaro įspūdį, kad praktika – tai tik laiko švaistymas.

Gal ne tiek per darbus, gal tai ateina iš šeimos, aplinkos, tačiau, noriu pasakyti tai, kad toks požiūris šitiems žmonėms padaro „meškos paslaugą“. Taip būna, kai nuomonė, kad geriau menkas pinigas nei jokio, užgožia žingeidumą, norą realiai išmokti, paliesti, o ne teoriškai žinoti. Žinoma, pas kai kuriuos toks noras prislopinamas dar vaikystėje, bet aš susidariau įspūdį, kad tai – efektyvus kelias ne tik surasti gerą darbą, bet ir ateityje užsitikrinti padoraus dydžio pajamas.

Svarbiausia buvo atsirinkti

Taigi, apie viską nuo pradžių. Vietos atlikti praktiką pradėjau ieškoti dar žiemą. Ir nesvarbu, kad viskas prasidėti turėjo tik kovo viduryje, o internetas mirga nuo skelbimų, kur įmonės ieško būsimų ar neatskleistų talentų. Susidūriau su rebusu, kurį, tikiu, sprendžia visi būsimi praktikantai: kaip rasti auksinį tašką tarp to, ką siūlo įmonė, ką reikia nuveikti pagal mokslų programą ir to, ką norėčiau daryti ateityje. Juk natūralu, kad darbas bus tik iš dalies susijęs su studijomis. Kuria kryptimi gilintis kiekvienas privalo apsispręsti pats.

Bičiulis pasiūlė susisiekti su viena įmone, kurioje jis pats buvo dirbęs ankščiau. Šios įmonės darbuotojai kuria įvairiausius internetinius sprendimus ir valdo kitokią kelionių agentūrą.

Susitikom, pasikalbėjom ir... mane priėmė. Iš tiesų, kiek nustebau, kad pokalbio metu nebuvo abstrakčių frazių, nelogiškų (bet, kai kurių darbdavių tiesiog dievinamų) klausimų, o labai konkretus pasižadėjimas sulaukti tos, kaip tada atrodė, toli esančios dienos.

Tikra proga skiriasi nuo „šiaip“ darbo

Darbai įmonėje prasidėjo nuo asistavimo interneto projektų vadovui. Gavau užduotį. Po to – kitą. Dar kitą... Ir ačiū Dievui, jos nebuvo nuobodžios. Juk kaip blogai būtų buvę, jei vietoje tikro, normalaus darbo, būtų tekę ruošti kavą, dėlioti sausainius ar atlikinėti visokius mažmožius, kurių niekam iš tiesų nereikia.

Turbūt, mano pirmoji praktika buvo net sėkmingesnė, nei būtų galėjęs pasigirsi Steve'as Jobsas, sukęs varžtus „Hewlett Packard“ gamykloje. Tačiau jis tuomet jautėsi lyg danguje. Aš – irgi, nes svarbiausias įvykęs dalykas – tai, kad manimi tikėjo ir pasitikėjo nuo pat pirmos akimirkos. Ir tai jaučiau net stipriau, nei pati tikėjau savimi. Tai labai motyvavo.

Kiek tenka girdėti iš aplinkinių, tokiu atveju daugelis įmonių vadovų į studentą žiūri skeptiškai ar tiesiog ima „juodiems darbams“ nuveikti. Gavus realią galimybę turėjau puikų šansą įrodyti, kad ir be patirties galiu padaryti daug vien savo iniciatyva ir darbštumu, todėl vidinė motyvacija – nenuvilti, o palikti kuo geriausius įspūdžius, buvo labai stipri.

Dabar, kai viskas jau baigėsi, galiu drąsiai sakyti, kad ši praktika man suteikė galimybę tobulėti toliau, nes tik didelės pastangos gali duoti naudos. Jaunam žmogui, be patirties, yra labai sunku įsidarbinti ten kur perspektyvos rimtos ir tikros, o ne menamos.

Kolegos skatino klysti

Per skirtą praktikos laiką galėjau padirbėti komandoje su savo srities profesionalais. Jų lygį rodo faktas, kad tarpusavio santykiai pagrįsti ne ant baimės pamatų sulipdyta diktatoriška hierarchija, tačiau atvirumu, pasitikėjimu ir tikėjimu vieni kitais.

Jų didelė pagalba per trumpą laiką leido man pamatyti ir išmokti daugelį dalykų, ko nebuvau net girdėjusi. Ir ne tik girdėjusi, bet kiekviena skirta man užduotis buvo prasminga. Nebuvo taip, kad tiksliai nesuprasčiau, dėl ko darau tą ar aną. Ir tai – labai motyvavo (!). Iš visų kolegų kaip mat sulaukdavau pagalbos, jeigu tik kas neaišku. Ir dar daugiau – buvo užduočių, kurios man buvo tokios svetimos, kad sakiau, jog negaliu, nenoriu, o iš tiesų bijojau. Bendradarbiai prisidėjo prie daugelio tokių iššūkių. Jie nė nemirktelėdami ramiu veidu paskatindavo daryti viską atlikti kuo greičiau, nes net, jei suklysčiau, tai – anot jų, nebūtų „pasaulio pabaiga“ (nors man atrodė kitaip).

Kaip vertinu tai, ką išmokau

Diplomas nėra rodiklis, jis nerodo, ar mano galvoje yra žinių. Tai – tik galimybė kažko siekti. Tačiau tik įgytos žinios darbe, praktika, man atvers daugiau kelių. Eidama į ateities darbo pokalbius, aš turėsiu, ką pasakyti. Darbdaviui nėra labai aktualu, kokią medžiagą studijavai universitete, svarbiausia, kaip visa tai parodysi dirbdamas. Todėl kiekviena sėkminga praktikos užduotis – mano pliusas.

Tiesa, reikia prisidėti ir dar pliusų. Ir elementarių, ir sudėtingesnių. Pirmiausia – tai anglų kalba, ją privalau įvaldyti puikiai. Tai yra vienas elementariausių dalykų, ką privalo kiekvienas.

Labai džiaugiuosi ir tais dalykais, kurių tiesioginiame darbe galbūt ir niekada nepritaikysiu. Vien ko verta, tai, kad sužinojau apie kelionių inžineriją – kaip technologijos yra taikomos, kuriant kokybiškas, o kartu ir nebrangias atostogas. Juk iki šiol maniau, kad pats gali susiorganizuoti kelionę pigiau, nei siūlo agentūros, bet dabar tvirtai žinau, kad net, jei giliniesi daugybę laiko, beveik neturi šansų pralenkti srities profesionalų.

Pastangos atsipirko darbu

Labai džiaugiuosi, kad būdama trečiame kurse pradėjau dirbti darbą susijusį su specialybe. Ir atsitiko tai pačiu palankiausiu būdu. Įmonė, kurioje atlikau praktiką nusprendė koncentruotis prie vienos veiklos ir pardavė interneto puslapių kūrimo dalį kitai bendrovei. Ne tik pardavė, bet ir rekomendavo mane, tačiau ne kaip praktikantę, bet darbuotoją.

Taip atverčiau naują lapą, į kurį be didesnių keverzonių galiu drąsiai rašyti, kad vidinis balsas leidžia truputėlį savimi pasidžiaugti. Neilgam, vis dėlto. Juk reikia taip greitai išmokti taip daug, kad mano vertė kiltų, jei ne taip greitai, kaip vis augančios mano svajos, tai bent kaip žolė pavasarį. Tas pats vidinis balsas turi ir priekaištą: kodėl neieškojau savanoriškos praktikos ankščiau? Nepuoliau į ją dar mokykloje. Taip gera, kai kuriu savo kelią pati, o nebelaukiu, kur nuneš gyvenimo srovės.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vasčio istorija: kažkodėl visi stebisi jo vardu

Nuo pat vaikystės svajodavau apie šunelį, tačiau svajonė neišsipildė... Gyvenau kaime, todėl...

Mokiniai trečiadienį surengė piketą Šiauliuose (13)

Trečiadienį Šiauliuose 12 val. skvere prie miesto savivaldybės įvyko Šiaulių mokyklų...

Vilnietis pasipiktino: ar dėl kelių minučių verta rizikuoti gyvybe? (36)

Vilnietis, važiuodamas sekmadienį Mindaugo g. Vilniuje , buvo šokiruotas, kai vienpusio eismo...

Z KARTA: Ar lietuviai vis dar skaito knygas? Kaip nemokamai apkeliauti ES? (4)

Šį pirmadienį laidoje „Z KARTA” kalbėsimės apie pirmąją, Lietuvoje įžiebtą Kalėdų...

Priglaustas šunelis buvo toks mažytis, kad vardą nebuvo sunku sugalvoti (6)

Larą pamatėme skelbimuose – moteris ieškojo rastam šuniukui namų, pati jau laikė kelis...

Top naujienos

Prekybos centrų plėtra nestoja: po paslapties skraiste planuojamos dešimtys naujų parduotuvių (39)

Milijoninės investicijos , dešimtys naujų prekybos vietų – tokie laukia 2019 metais prekybos...

Noah Smith. Taip, bitkoinas buvo klasikinis burbulas. Ir jis sprogo (36)

Regis, kiekvieną finansinį burbulą lydi koks nors visiems žinomas anekdotas apie tai, kaip kažkas...

Strasbūro šaulį nukovė policija, atsakomybę už jo surengtą ataką prisiėmė IS (7)

Prancūzijos policija ketvirtadienį nukovė vyrą, anksčiau šią savaitę Strasbūro Kalėdų...

Pirmąkart Sakartvelui vadovaus moteris, tačiau džiaugtis nėra kuo (27)

Pirmą kartą regiono istorijoje Sakartvelo vadove išrinkta moteris, bet šis pasiekimas ne toks...

Savo „kovinėje“ distancijoje Meilutytė vos pateko į pusfinalį, Rapšys pagerino čempionatų rekordą (5)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate trumpame (25 m) baseine Rūta Meilutytė...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (6)

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems du vienodą...

Meghan Markle grubiai sukritikuota dėl nevalingo nėščiosios elgesio viešumoje: „net nejauku žiūrėti“ (10)

Besilaukianti Meghan Markle užkliuvo, kad, esą, per „British Fashion Awards“ ceremoniją...

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (446)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...