Vienas garsiausių vadovų JAV – Williamas Raduchelis, praeityje dirbęs su daugybe pasaulinio masto verslų, kaip „Sun Microsystems“, „Opera Software“, „Xerox“, taip pat dėstęs ekonomiką Harvardo universitete, kartą pasakė frazę, kuri kaip tvirčiausia dogma gyva karjeros planavimo seminaruose: „Nesirink darbo, rinkis bosą“. Prie šių drąsinančių žodžių jis dar pridūrė, kad pirmasis vadovas yra svarbiausias veiksnys ateities karjeros sėkmei. „Viršininkas, kuris tavimi nepasitiki, nesuteiks galimybių augti“, – teigė jis.
Eglė Sprindžiūnaitė

Tačiau skambūs dalykai, kaip karjeros planavimas, krypties pasirinkimas nėra jau tokie paprasti ir aiškūs. Kur jau kalbėti apie bosą, kai nebūtinai žinai, ko turėtum tikėtis. Ne kiekvienas, kaip investavimo dievas Warrenas Buffettas galime ištarti: „Atradau savo aistrą dar būdamas septynerių, ar aštuonerių metų“. Juk dažnai baigę mokyklą net nelabai turime įsivaizdavimą, ką norėtume veikti, todėl neaišku nei ką, nei kaip.

Esu Eglė, šiemet Mykolo Romerio universitete krimtau priešpaskutinį bakalauro Internetinio valdymo ir komunikacijos studijų kursą. Programoje, kaip ir daugeliui studentų buvo privaloma praktika įmonėje.

Kai klaidinga logika pakiša koją

Nėra taip, kad prieš praktiką nebūčiau turėjusi jokios darbo patirties. Laisvesniu nuo studijų metu esu dirbusi keliuose darbuose prekybos centruose. Žinau: nieko išskirtinio, taip daro daugelis studentų. Vilnius – ne pigiausias miestas gyventi, todėl ir tenka dirbti. Bet tiesa, kai kurie per tokius darbus, į kuriuos priima be mažiausios patirties, susidaro įspūdį, kad praktika – tai tik laiko švaistymas.

Gal ne tiek per darbus, gal tai ateina iš šeimos, aplinkos, tačiau, noriu pasakyti tai, kad toks požiūris šitiems žmonėms padaro „meškos paslaugą“. Taip būna, kai nuomonė, kad geriau menkas pinigas nei jokio, užgožia žingeidumą, norą realiai išmokti, paliesti, o ne teoriškai žinoti. Žinoma, pas kai kuriuos toks noras prislopinamas dar vaikystėje, bet aš susidariau įspūdį, kad tai – efektyvus kelias ne tik surasti gerą darbą, bet ir ateityje užsitikrinti padoraus dydžio pajamas.

Svarbiausia buvo atsirinkti

Taigi, apie viską nuo pradžių. Vietos atlikti praktiką pradėjau ieškoti dar žiemą. Ir nesvarbu, kad viskas prasidėti turėjo tik kovo viduryje, o internetas mirga nuo skelbimų, kur įmonės ieško būsimų ar neatskleistų talentų. Susidūriau su rebusu, kurį, tikiu, sprendžia visi būsimi praktikantai: kaip rasti auksinį tašką tarp to, ką siūlo įmonė, ką reikia nuveikti pagal mokslų programą ir to, ką norėčiau daryti ateityje. Juk natūralu, kad darbas bus tik iš dalies susijęs su studijomis. Kuria kryptimi gilintis kiekvienas privalo apsispręsti pats.

Bičiulis pasiūlė susisiekti su viena įmone, kurioje jis pats buvo dirbęs ankščiau. Šios įmonės darbuotojai kuria įvairiausius internetinius sprendimus ir valdo kitokią kelionių agentūrą.

Susitikom, pasikalbėjom ir... mane priėmė. Iš tiesų, kiek nustebau, kad pokalbio metu nebuvo abstrakčių frazių, nelogiškų (bet, kai kurių darbdavių tiesiog dievinamų) klausimų, o labai konkretus pasižadėjimas sulaukti tos, kaip tada atrodė, toli esančios dienos.

Tikra proga skiriasi nuo „šiaip“ darbo

Darbai įmonėje prasidėjo nuo asistavimo interneto projektų vadovui. Gavau užduotį. Po to – kitą. Dar kitą... Ir ačiū Dievui, jos nebuvo nuobodžios. Juk kaip blogai būtų buvę, jei vietoje tikro, normalaus darbo, būtų tekę ruošti kavą, dėlioti sausainius ar atlikinėti visokius mažmožius, kurių niekam iš tiesų nereikia.

Turbūt, mano pirmoji praktika buvo net sėkmingesnė, nei būtų galėjęs pasigirsi Steve'as Jobsas, sukęs varžtus „Hewlett Packard“ gamykloje. Tačiau jis tuomet jautėsi lyg danguje. Aš – irgi, nes svarbiausias įvykęs dalykas – tai, kad manimi tikėjo ir pasitikėjo nuo pat pirmos akimirkos. Ir tai jaučiau net stipriau, nei pati tikėjau savimi. Tai labai motyvavo.

Kiek tenka girdėti iš aplinkinių, tokiu atveju daugelis įmonių vadovų į studentą žiūri skeptiškai ar tiesiog ima „juodiems darbams“ nuveikti. Gavus realią galimybę turėjau puikų šansą įrodyti, kad ir be patirties galiu padaryti daug vien savo iniciatyva ir darbštumu, todėl vidinė motyvacija – nenuvilti, o palikti kuo geriausius įspūdžius, buvo labai stipri.

Dabar, kai viskas jau baigėsi, galiu drąsiai sakyti, kad ši praktika man suteikė galimybę tobulėti toliau, nes tik didelės pastangos gali duoti naudos. Jaunam žmogui, be patirties, yra labai sunku įsidarbinti ten kur perspektyvos rimtos ir tikros, o ne menamos.

Kolegos skatino klysti

Per skirtą praktikos laiką galėjau padirbėti komandoje su savo srities profesionalais. Jų lygį rodo faktas, kad tarpusavio santykiai pagrįsti ne ant baimės pamatų sulipdyta diktatoriška hierarchija, tačiau atvirumu, pasitikėjimu ir tikėjimu vieni kitais.

Jų didelė pagalba per trumpą laiką leido man pamatyti ir išmokti daugelį dalykų, ko nebuvau net girdėjusi. Ir ne tik girdėjusi, bet kiekviena skirta man užduotis buvo prasminga. Nebuvo taip, kad tiksliai nesuprasčiau, dėl ko darau tą ar aną. Ir tai – labai motyvavo (!). Iš visų kolegų kaip mat sulaukdavau pagalbos, jeigu tik kas neaišku. Ir dar daugiau – buvo užduočių, kurios man buvo tokios svetimos, kad sakiau, jog negaliu, nenoriu, o iš tiesų bijojau. Bendradarbiai prisidėjo prie daugelio tokių iššūkių. Jie nė nemirktelėdami ramiu veidu paskatindavo daryti viską atlikti kuo greičiau, nes net, jei suklysčiau, tai – anot jų, nebūtų „pasaulio pabaiga“ (nors man atrodė kitaip).

Kaip vertinu tai, ką išmokau

Diplomas nėra rodiklis, jis nerodo, ar mano galvoje yra žinių. Tai – tik galimybė kažko siekti. Tačiau tik įgytos žinios darbe, praktika, man atvers daugiau kelių. Eidama į ateities darbo pokalbius, aš turėsiu, ką pasakyti. Darbdaviui nėra labai aktualu, kokią medžiagą studijavai universitete, svarbiausia, kaip visa tai parodysi dirbdamas. Todėl kiekviena sėkminga praktikos užduotis – mano pliusas.

Tiesa, reikia prisidėti ir dar pliusų. Ir elementarių, ir sudėtingesnių. Pirmiausia – tai anglų kalba, ją privalau įvaldyti puikiai. Tai yra vienas elementariausių dalykų, ką privalo kiekvienas.

Labai džiaugiuosi ir tais dalykais, kurių tiesioginiame darbe galbūt ir niekada nepritaikysiu. Vien ko verta, tai, kad sužinojau apie kelionių inžineriją – kaip technologijos yra taikomos, kuriant kokybiškas, o kartu ir nebrangias atostogas. Juk iki šiol maniau, kad pats gali susiorganizuoti kelionę pigiau, nei siūlo agentūros, bet dabar tvirtai žinau, kad net, jei giliniesi daugybę laiko, beveik neturi šansų pralenkti srities profesionalų.

Pastangos atsipirko darbu

Labai džiaugiuosi, kad būdama trečiame kurse pradėjau dirbti darbą susijusį su specialybe. Ir atsitiko tai pačiu palankiausiu būdu. Įmonė, kurioje atlikau praktiką nusprendė koncentruotis prie vienos veiklos ir pardavė interneto puslapių kūrimo dalį kitai bendrovei. Ne tik pardavė, bet ir rekomendavo mane, tačiau ne kaip praktikantę, bet darbuotoją.

Taip atverčiau naują lapą, į kurį be didesnių keverzonių galiu drąsiai rašyti, kad vidinis balsas leidžia truputėlį savimi pasidžiaugti. Neilgam, vis dėlto. Juk reikia taip greitai išmokti taip daug, kad mano vertė kiltų, jei ne taip greitai, kaip vis augančios mano svajos, tai bent kaip žolė pavasarį. Tas pats vidinis balsas turi ir priekaištą: kodėl neieškojau savanoriškos praktikos ankščiau? Nepuoliau į ją dar mokykloje. Taip gera, kai kuriu savo kelią pati, o nebelaukiu, kur nuneš gyvenimo srovės.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

I-asis Vilniaus rajono muzikos ir meno mokyklų styginių instrumentų ir akordeono etiudų konkursas „VIRTUOSSO“

Š. m. balandžio 14 d. Pagirių meno mokykloje vyko I-asis Vilniaus rajono muzikos ir meno mokyklų...

Mažinamą „Statyk ir važiuok“ kainą vadina absurdu: bilietai turėtų būti piginami visiems (47)

Kiek girdėjau, nuo gegužės mėnesio Vilniuje, aikštelėse „ Statyk ir važiuok “ galima bus...

Pragaras autobuse: žmonės, kur jūsų kultūra? (150)

Rašau, nes esu pasipiktinusi situacija viešajame transporte . Kultūra, kultūra, žmonės, kur...

Atsakymas Avuliui: siūlote atimti iš būsto pirkėjų galimybę rinktis (16)

Šią savaitę keliuose naujienų portaluose pasirodė straipsnis „ Arvydas Avulis : daugiabučių...

Piktina „Lidl“ kainų skirtumas: Vokietijoje ir vėl pigiau? (143)

„Lidl“ pirkėjui ir vėl užkliuvo akis už akivaizdaus kainų skirtumo – šįkart jis negalėjo...

Top naujienos

Dėl siūlomos pensijų reformos vieniems atlyginimas padidės, kitiems – sumažės (148)

Jeigu valdantieji iš tiesų pakeis pensijų kaupimo tvarką, dalies gyventojų atlyginimas į rankas...

„Sofos“ ūkininkus medžios naujomis taisyklėmis (126)

Prasidėjęs pasėlių deklaravimas gali dar labiau atsijoti vadinamuosius „sofos“ ūkininkus....

Rusija ir Kinija savo išpuolius pakylėjo į naują absurdo lygį (141)

„ Didysis brolis “ tapo labai didelis – neseniai Rusija ir Kinija pademonstravo savo...

Mokslininkai pastebėjo neįprastą gamtos reiškinį prie Norvegijos fjordų, kur per karą slėpėsi įspūdingas vokiečių laivas (50)

„Tirpitz“ buvo vienas iš dviejų vokiečių „Bismarck“ klasės laivų Antrajame pasauliniame...

Nuomotoja skaudžiai pasimokė: daugiau jokių studentų, senolių ar šeimų nepriimsiu (86)

Nuomoju butą miegamajame rajone, Vilniuje. Jis jau apie metus laiko stovi tuščias. Kur problema?...

Po pasaulį sukrėtusios Avicii mirties – pirmi jo gedinčios šeimos žodžiai (6)

Praėjusią savaitę muzikos pasaulį sukrėtė netikėta žinia – mirė vienas perspektyviausių...

Po emisijų skandalo, liūdnos žinios „Volkswagen“ nesibaigia (3)

Vokietijos koncerno „ Volkswagen Group “ veiklą stebintis nepriklausomas kontrolierius, buvęs...

Bolivinė balanda: tradicines kruopas keičiantis supermaistas (10)

Kai kuriose pasaulio šalyse yra įprasta, kad grūdinės kilmės produktai sudaro net 70 proc....

Skvernelis nepritaria 0 promilių idėjai (169)

Premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas girto vairuotojo sukeltą avariją, kurioje žuvo jauna...

Tragedija Skuodo rajone: kol tėvai dirbo lauke, mažylis nuskendo tvenkinyje (27)

Balandžio 23 d., apie 11.42 val., policija gavo pranešimą iš greitosios pagalbos, kad Daujotų...