Vairavimas mano draugei Editai ir man – vienas iš gyvenimo malonumų. Juokaudamos sakome, jog „mes neskraidome, nes šluotos atimtos, bet važinėjame greitai...“. Taigi prieš gerą mėnesį pamačiusi kvietimą dalyvauti ralyje iškarto „užsikabinau“. Tada kilo klausimas, kas dar su manimi leisis į šią avantiūrą? Editos įkalbinėti nereikėjo ir štai mes jau prie starto linijos.
Iškart pasakysiu, jog prizinių vietų neužėmėme, tačiau geros nuotaikos pasisėmėme labai daug. Organizatoriai puikiai viską „sustygavo“ ir orientacinis ralis buvo ne tik užduočių vykdymas, „svylančios“ padangos, bet ir smagios fotosesijos bei moteriški „pasiplepėjimai“.
Užduotys tikrai nustebino. Esu dalyvavusi ne viename orientaciniame žaidime, todėl galiu pakankamai kritiškai vertinti organizatorių darbą, o jie tikrai pasistengė... ir „Google“, navigacija ar pagalbos skambutis vyrui negalėjo padėti, mat visas užduotis reikėjo atlikti „čia ir dabar“. Kas žinos kiek šventasis bažnyčios sienoje laiko raktų? Koks ženklas pravažiavus gyvenvietę kartojasi du kartus? Kada išvyksta autobusas iš stotelės „Avižeiniai II“? Ar kiek kojų turi iš prūdo išropojęs gyvis ir t.t... Smagios užduotys, ir labai daug šypsenų.
Kaip jau sakiau prizinių vietų neužėmėme, tačiau nusivylimo nebuvo, raudona rožė uždarymo metus ir taurė vyno atpirko „nuoskaudą“ ir paskatino užduoti klausimą: ar jau galima registruotis kitiems metams?