Roma – meilės miestas. Perskaitykite iš kitos pusės – Amor. Siauros gatveles, jaukios kavinukės su lašančia aromatinga kava į mažus espresso puodelius bei patogūs spalvoti motoroleriai. Štai kaip aš įsivaizduoju šį miestą.
© R. Borkowski nuotr.

Prieš trejus metus teko pirmą kartą būti Italijoje, tada atvykau į madų sostinė Romą. Jau tada dideli prekybos centrai, įvairiausi kvapai bei didelių įmonių logotipai mane sužavėjo. Supratau, kad į šią šalį dar grįšiu. Aišku, kad grįžau.

Jei vizirio dukrai Šacharezadai vietoje pasakojimų ir legendų apie Sinbadą, Aladiną ir Ali Babą reikėtų pasakoti apie Romos imperatorius, didingus Bordžijų šeimos laikus ar Garibaldžio žygius, manau, jai tikrai neužtektų 1000 ir vienos nakties. Man teko iššūkis viską sužinoti per 5 dienas ir 4 naktis. Tiek dienų buvau mieste, į kurį veda visi keliai.

Su kuo jums asocijuojasi Roma? Užmerkite akis ir tiesiog tyliai pasakykite kelis simbolius, vietas. Jau? Gerai, leiskite atspėti – Koliziejus, Vatikanas, Mikelandželas. Sutapimas, galvojame visiškai tai pat. Apie viską dabar papasakosiu.

Keliavome dviese su kolege floriste Inesa, kuri visą lapkričio mėnesį keliavo po įvairias šalis, ir net kartu buvome vestuvių parodoje.

Nakvynei išsirinkome apartamentus ramiame Testaccio rajone (noriu tik pranešti, kad visai netoli mūsų gyvenamosios vietos prieš lygiai 65 metus gimė Claudio Ranieri, „FC Leicester“ treneris, sukūręs amžiaus futbolo sensaciją). Čia kiekvieną vakarą kunkuliavo gyvenimas.

Kiekvieno namo pirmasis aukštas čia dažniausiai perdarytas į šeimos restoraną. Į vieną tokį mes užėjome jau pirmąjį vakarą. Mums buvo nedidelis kultūrinis šokas: maža patalpa ir daug stalų, už jų – įvairaus amžiaus žmonės, pradedant mano amžiaus poromis ir baigiant senjoromis, kurios nesigėdijo išgerti stiklinės alaus ar dviejų. Viduje kunkuliavo emocijomis. Nebūtina būti italu, kad pats pradėtum garsiai kalbėti, gestikuliuoti, ir užsakinėti daugiau ir daugiau vyno.

Italai – nesvarbu, tai padavėjai ar tiesiog prie staliuko sėdintys žmonės – retais atvejais gerai mokėjo anglų kalbą. Gerai, kad moku italų kalbos pagrindus, anglų-italų kalbų mišinys lydėjo mane visą kelionę. Pirmas patarimas jums – išmokite skaičius, pagrindinius transporto priemonių pavadinimus ir populiariausius maisto produktus.

Kaip sakiau, sėdime mes restorane, kuris vadinasi „Al Grottino Dal 1936“. Atneša dvi picas – calzone ir su įvairiais kumpiais bei šonine. Pirmas kąsnis ir jau žinau, koks yra tikras itališkos picos skonis. Tai aukštoje temperatūroje kepta tešla, kurios skonis labiau primena saldų blynų receptą nei tradicinę mielinę picą. Užtat perlenktos picos viduje – visai kitokia skonių gama. Vietoje aliejaus, padažo bei kumpio mišinio mano gomurys pajuto plaktos kiaušinienės su sūriu skonį. Blynelių tešlos ir kiaušinienės pora yra visiškai klasika. Tai neatskiriamas derinys kaip Boni ir Klaidas, kaip Betmenas ir Robinas, kaip Bredas ir Andželina (na, gerai, šitas palyginimas ne koks). Vienu žodžiu, jūs mane supratote. Sumokėjome apie 30 eurų, į sąskaitą įskaičiavus ir užsakytą namų vyną.

Kitą dieną tapome tipiniais turistais – fotikas ant kaklo, kuprinė ant nugaros, baltos kojinės su sandalais. Eilėje prieš Šv. Petro bazilikos stovėjome apie pusvalandį. Paskaitę internete sužinojome, kad mums pasisekė – sezono metu, kad patektum į vidų, kartais reikia ir pusdienio. Tiems, kurie nori pamatyti daug, turiu ir antrąjį patarimą. Išsimiegosite karste. Italijoje muziejai užsidaro 16 val., todėl eikite dieną, žiūrėkite ir fotografuokite, o vakarais galite gerti vyną iš popierinio pakelio už du eurus ir mėgautis saulėlydžiais.

Grįžtant prie Vatikano. Siūlau užlipti į bazilikos kupolą. Užlipę 320 laiptelių neblogai prasimankštinsite bei pamatysite puikių vaizdų. Roma iš dangaus yra graži kaip tavo pirmoji meilė. Kartą pamatęs prisiminsi visą gyvenimą.

Pačioje bazilikoje būtina pamatyti Pietą. Tai yra pirmoji Mikelandželo skulptūra, kuri jį išgarsino. Ji vaizduoja Mariją, ant rankų laikančią mirusį Jėzų Kristų. Nepasakosiu, koks stiprus katarsio jausmas mane aplankė būnant viduje, nes būtina tiesiog ten atvažiuoti.

Veliau nepamirškite aplankyti Siksto koplyčios. Viršuje pamatysite „Adomo sukūrimą“, kitą Mikelandželo genijaus šedevrą. Šį freska kartu su Da Vinčio „Paskutine vakariene“ yra labiausiai kopijuojamas meno kūrinys pasaulyje.

Į Romos centrą grįžome pėsčiomis. Stulbinantis dalykas yra Marcelo Teatras, statytas Julijaus Cezario valdymo laikais. Viršuje yra pristatyti apartamentai, kuriuose vyksta renginiai ir gyvena žmonės. Tai – lyg maža Koliziejaus kopija.

Kitą dieną pirmiausiai ėjome pamatyti Kolizejaus. Jis jau matėsi iš toli. Gatvės suplanuotos taip, kad žiūrint lygia linija, Koliziejaus vaizdas nebūtų uždengtas kitais pastatais. Pasaka. Prieš įėjimą į Koliziejų slankioja įvairūs žmonės, apsimetę gidais, siūlo be eilės įeiti vos už 25 eurus. Neapsigaukite, bilietas kainuoja 11 eurų, o eilė sudaryta iš daugiausiai 5 žmonių. Palauksite papildomai nuo 10 iki 15 minučių. Viduje siūlau pasiimti audio gidą. Jei vis dėl to esate šykštuolis arba galvojate, kad esate gudresnis už kitus, tai išduosiu firminę paslaptį. Jei gerai mokate anglų kalbą, tiesiog prisigretinkite prie kokios nors turistų grupės. Sužinosite daug naujo apie Romos laikų Koliziejų. Tarkim, žinojote, kad arenose kovoje ne tik gladiatoriai, gyvūnai, tačiau vykdavo ir jūrų mūšiai? Taip, arena būdavo pripildoma vandens iš Tibro upės, atplukdomi laivai, o karo belaisviai bei vergai kovodavo tarpusavyje. Lotyniškai šį šventė vadindavosi Naumachia.

Išėjus iš Koliziejus, visiškai logiška buvo eiti į Forum Romanum – pagrindinę senovės miesto aikštę. Šį vieta yra skirta neskubantiems. Kelių dešimčių hektarų teritorijoje galima pauostyti apelsinų, užeiti į Kapitolijaus muziejų ir pamatyti didingus rūmus ar stovėti pačiame aikštės viduryje, kur kažkada prieš kelis tūkstančius metų savo kalbas sakė didieji imperatoriai.

Kita diena prasidėjo bažnyčių lankymu. Pamatyti Mikelandželo „Mozę“ – padaryta. Šventos Teresės Ekstazė – būtinai. Pažymėta. Toliau siūlau nueiti į Bordžijų Galerija, viduje – ir Berninio „Dovydas“, ir Karavadžio „Berniukas su vaisių vaza“ (ital. Fanciullo con canestro di frutta), ir kiti baroko meno kūriniai. Įėjimas nepigus, bet verta. Paprasto bilieto kaina – 20 eurų. Bilietas galioja dviem valandoms. Verta? Aišku, kad verta, vien dėl jausmo, kad viduje yra tikrai tik tie žmonės, kurie supranta meną ir žino, už ką sumokėjo pinigus.

Pabaigai reikia užeiti į Romos zoologijos sodą. Tai nėra kažkoks unikalus dalykas, kurį privalote pamatyti. Tai labiau pramoga tam, kad atsipūstumėte po visos meno ir grožio atakos. Susidūrimas akis į akį su tigru buvo būtent tai, kas mane „ištraukė“ iš šio miesto transo. Aš žiūrėjau į jį, mačiau jo sielą, uždarytą stikliniame narve, ir pats taip pat pasijutau, kai teko sėsti į lėktuvą ir skristi atgal į namus. Tai lyg trumpas suimtojo pasivaikščiojimas laisvėje prieš vėl jį uždarant į grotuotą kamerą. Kada nors grįšiu pas tave, Roma, grįšiu visam laikui.

Norite pasidalyti savo kelionių įspūdžiais? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kelionė“.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pritrenkė apleistų kapinių vaizdas: čia ne Sibiras ir ne Kazachstanas (58)

Pro Pumpėnų miestelį Pasvalio rajone važiavusį DELFI skaitytoją sukrėtė kapinių vaizdas....

Nufilmavo nematytą gyvį: ar Lietuvoje jau gyvena kolibriai? (20)

DELFI skaitytojas Valdas nufilmavo jam iki šiol nematytą gyvį. „Kas čia per vabzdys? Kažkoks...

Iš degančio namo išgelbėti kačiukai ieško namų (1)

Mes juos vadiname tiesiog broliais gaisrinukais. Šie liūtaširdžiai mažyliai buvo išgelbėti iš...

Per žingsnį nuo tragedijos: sustojęs išgelbėjo moters gyvybę (35)

Tai nutiko rugpjūčio pradžioje. Grįžinėjau iš Vilniaus, buvo maždaug vidurnaktis, kai staiga...

Gyvūnų gelbėtojams svyra rankos: gatvėje rado daug apleistų sergančių kačiukų (4)

Kokiame gyvenimo etape taip lengvai pametamas žmogiškumas? Kas turi nutikti žmogui, kuris lengva...

Top naujienos

Lietuvos įtakingiausieji 2018: visuomenininkų sąraše – nauji skrydžiai (4)

Ketvirtus metus iš eilės įtakingiausiu Lietuvos visuomenininku išrinktas istorikas Alfredas...

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (8)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (385)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (78)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (18)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (109)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Naujausiame interviu Jimas Carrey prakalbo apie artimiausio žmogaus priklausomybę: ji labai sirgo įvairiomis prasmėmis

Aktorius Jimas Carrey prakalbo apie skaudžius vaikystės išgyvenimus: jis atskleidė, kad jautėsi...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1112)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas (1)

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (47)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...