Pirmą kartą tokias bulves dirvoje radusi moteris pasakojo nepabijojusi bulvių ragauti, tačiau pastebėjo, kad šios – kiek kitokios nei visos. Pasak jos, bulvės verdant nesubyra, o jų konsistencija primena muilą.
DELFI kreipėsi į specialistus, kurie patikino, kad tokias bulves iš tiesų galima valgyti ir paaiškino, kodėl gi jos „šypsosi“. Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro (LAAMC) Elmininkų bandymo stoties darbuotojas dr. Kęstutis Rainys nurodė, kad gumbų supleišėjimai ant bulvių atsirado dėl dirvos, kurioje augo.
DELFI kreipėsi į specialistus, kurie patikino, kad tokias bulves iš tiesų galima valgyti ir paaiškino, kodėl gi jos „šypsosi“. Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro (LAAMC) Elmininkų bandymo stoties darbuotojas dr. Kęstutis Rainys nurodė, kad gumbų supleišėjimai ant bulvių atsirado dėl dirvos, kurioje augo.
„Tai bulvių fiziologinis sutrikimas, kada augantis gumbas, gaudamas netolygiai maisto medžiagas, skyla. Gumbo odelė greitai užgyja, bet lieka įtrūkimas. Bulves auginant azotu turtingose dirvose, šis reiškinys pakankamai dažnas. Esant užmegztiems gumbams, iki jų subrendimo, po ilgesnės sausros, bulvės vėl gauna didelį drėgmės kiekį, gumbo audiniuose padidėja slėgimas ir atsiranda įtrūkimai“, - paaiškino jis.
Pasak K. Rainio, bulvių skonis dėl to ne prastesnis, tačiau laikyti tokias bulves sudėtingiau. „Įtrūkimai vartotojų sveikatai įtakos neturi, bet ryškiai menkina gumbų prekinę vertę, apsunkina perdirbimą ir jų laikymą. Kada augantis gumbas įtrūksta dar dirvoje, įnfekcijos išvengiama, tačiau laikymo metu per įtrūkimus patenka gumbų puvinių sukėlėjai. Patartina gumbus su giliais įtrūkimais sunaudoti dar rudenį“, - sakė jis.
Specialistas tiksliai nustatė, kas gi nutiko skaitytojos atsiųstoms bulvėms. „Iš skaitytojo pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad bulvės buvo augintos durpžemiui artimame dirvožemyje. Po gumbų užmezgimo , bulvės pateko į sausrą, tokiomis sąlygomis jauni, iki 1 cm skersmens gumbeliai stokojo ne tik drėgmės, bet ir deguonies. Tai patvirtina ant gumbų atsiradusios paprastosios rauplės. Kiek vėliau, šios bulvės patyrė stipresnės sausros kančią ir atsirado augimo įtrūkimai. Reginys pamokantis, gumbų vertė suprastėjo, bet valgyti galima. Skanaus“, - nurodė jis.
Pasak K. Rainio, bulvių skonis dėl to ne prastesnis, tačiau laikyti tokias bulves sudėtingiau. „Įtrūkimai vartotojų sveikatai įtakos neturi, bet ryškiai menkina gumbų prekinę vertę, apsunkina perdirbimą ir jų laikymą. Kada augantis gumbas įtrūksta dar dirvoje, įnfekcijos išvengiama, tačiau laikymo metu per įtrūkimus patenka gumbų puvinių sukėlėjai. Patartina gumbus su giliais įtrūkimais sunaudoti dar rudenį“, - sakė jis.
Specialistas tiksliai nustatė, kas gi nutiko skaitytojos atsiųstoms bulvėms. „Iš skaitytojo pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad bulvės buvo augintos durpžemiui artimame dirvožemyje. Po gumbų užmezgimo , bulvės pateko į sausrą, tokiomis sąlygomis jauni, iki 1 cm skersmens gumbeliai stokojo ne tik drėgmės, bet ir deguonies. Tai patvirtina ant gumbų atsiradusios paprastosios rauplės. Kiek vėliau, šios bulvės patyrė stipresnės sausros kančią ir atsirado augimo įtrūkimai. Reginys pamokantis, gumbų vertė suprastėjo, bet valgyti galima. Skanaus“, - nurodė jis.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (17)