Netradicinio ugdymo pamokos yra mėgiamos mokinių, nes mokykloje vyksta renginiai, susiję su amatais. Savo patirtimi dalinasi įvairių amatų žinovai, kurių kasmet mūsų mokykloje svečiuojasi vis daugiau.
Šiandien vyresniųjų klasių mokiniai susidomėję klausėsi paskaitos „Baltų ženklai šiuolaikiniame mene“. Penkias pamokas mokiniai buvo mokomi austi tautiškas juostas, pasigaminti odinius, vilnonius papuošalus, reketukus, sodus, šiaudines skrybėles, keramikos gaminius, lieti žvakes, taip pat iš gėlių padaryti gražią kalėdinę puokštę, suvokti žolelių stebuklingą galią. VšĮ „Vikingų kaimo“ edukacinėje veikloje „Mindaugo Lietuva“ mokiniai išbandė senovinę lietuvių karinę amuniciją. Yra žinoma, kad po sunkios kovos protėviai būtinai apsilankydavo pirtyje. Joje ne tik patys prausdavosi, bet ir susitikdavo su kaimynais aptarti svarbių naujienų ir kaip aukščiausios pagarbos ženklą pasiūlydavo svečiams išsimaudyti.
Buvo ne vien teorinės žinios – būta ir praktinių užsiėmimų su pirtininke. O po lietuviškos pirties – prie stalo. Čia vyko meduolių, kalėdinių sausainių gamyba, kuri išties traukė ne vieną saldėsių mėgėją. Kai pasigamini saldumynų, nori ir pasilinksminti. O linksmybės čia pat. Folkgrupė „Kūjeliai“ – tai geras ūpas, žaidimai, azartas, dainos. Smagiausia, kad mokiniai noriai muzikavo, antrino dainininkus.
Keliavome per šimtmečius. Žalvario gaminiai, stiklo stebuklai, vitražai, muilo gamyba – viską mokiniai išbandė. Bet juk mūsų protėviai ne tik dirbo, jie mokėjo ir pramogauti. Senoviniai sporto žaidimai-rateliai praturtino mokinių žinias apie praeities laisvalaikį. Galiausiai šeštokai rungėsi viktorinoje „Advento ir Kalėdų tradicijos ir papročiai“.
Mes nepamirštame protėvių. Visada įdomu atsigręžti į tuos laikus, kuriuos gaubia paslaptis, kur troboje įžiebta tik balana. Visada traukia nežinomi etnokultūros takai...
Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme rašoma: „Etninė kultūra – visos tautos (etnoso) sukurta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinių regionų savitumą.“ Taigi etninė kultūra rodo konkrečios visuomenės, bendruomenės savitumą ir išskirtinumą.