Kelionės viešuoju transportu (ne) privalumai
Įprastas penktadienio rytas. Po seminaro išėjusios iš universiteto su bendramoksle pasukome link Dailės akademijos stotelės, esančios Maironio g., Vilniuje. 11.19 val. atvažiavo 10-uoju numeriu pažymėtas žemagrindis autobusas, važiuojantis į Fabijoniškes, įlipame į jį. Prisėdome. Arkikatedros stotelėje moteris, sėdinti neįgaliojo vežimėlyje, mėgina įvažiuoti į autobusą.
Du jaunuoliai lauke mėgina ją pakelti ir įnešti į transporto priemonę, tačiau vežimėlis ne lengvas, be to, sunku jį tvirtai paiimti. Po poros minučių lyg viesulas atbėga vairuotojas ir pradeda plūsti neįgaliąją moterį. Piktu tonu aiškina, jog gali pastatyti specialią rampą, bet neatsako, jei po to miesto autobusas negalės pajudėti iš vietos. Keleiviai sujudo, nedrąsiai, bet smalsiai žvilgčiojo, kas vyksta prie įėjimo, tačiau tylėjo.
Neįgalioji šiek tiek sutrinka, bet įvažiuoja į autobusą. Vairuotojas atkėlė rampą ir nuėjo prie vairo, mėgino uždaryti duris, jos neužsidarė. Atlėkė vėl ir pradėjo netiesiogiai koneveikti vargšę moteriškę. Neapsikentusi paklausiau vairuotojo, kodėl jis taip nemandagiai elgiasi, juk tai jo darbas, pareiga, tuo labiau vairuojant žemagrindį autobusą, kuris pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms. Tačiau Vilniaus viešojo transporto darbuotojas net nepažvelgė į mane ir nieko neatsakė. Sutvarkęs mechanizmą sėdo už vairo ir nuvažiavo link kitos maršruto stotelės.
Milijonai į dausas
Įdomu tai, jog realybė nesutampa su SĮ „ Susisiekimo paslaugos“ eskaluojamomis tiesomis. Jei aplankytumėte šios įmonės oficialų tinklalapį, pamatytumėte, jog nuo 2009 - 2011 m. ši įmonė vykdė tarptautinį projektą „CAPRICE (CAPitals Regions Integrating Collective transport for increased energy Efficiency)“, kurio finansavimą patvirtino Europos Komisija. Projekto tikslas – siekti aštuonių pagrindinių uždavinių, pagerinančių viešojo transporto sistemą. Aštuntasis - viešojo transporto sistemos prieinamumas riboto judamumo žmonėms. Pakankamai detaliame plano apraše minima, kad žmonėms su ribotu judamumu būtina pritaikyti informacinę sistemą, juos aptarnaujantis personalas (vairuotojai, konduktoriai) turi būti apmokomi, pasirūpinta mechaninėmis ar automatizuotomis rampomis.
Taigi, tokia kontraversiška informacija, kai realybė neatitinka jau įgyvendinto projekto idėjos, priverčia susimąstyti, kam yra investuojami milijonai ar net milijardai litų į tokio pobūdžio projektus. Nors ir viešojo transporto infrastruktūra išvystyta, pakanka net modernaus inventoriaus, deja, tinkamai nefunkcionuoja žmogiškieji ištekliai. Galbūt reiktų daugiau investuoti į valstybinio sektoriaus darbuotojų atrankas, o gal tai „sovietmečio paveldas“, juk anuo metu neįgalieji buvo atskirti nuo visuomenės, neintegruoti arba tiesiog apsimetama, kad jie neegzistuoja.
Mes visi norime atitikti vakarietiškus standartus: aukštas pragyvenimo lygis, didelis atlyginimas ir pensija, pilietiška ir tolerantiška visuomenė. Manau, jog autobuso vairuotojas Olandijoje nebūtų taip pasielgęs, o keleiviai Vokietijoje - tylėję. Taip, tikiu, kažkada ir mūsų visuomenė bus vakarietiška, bet tik tada, kai į Vakarų Europą nuvykę lietuviai nesiskirs nuo vietinių gyventojų. Dėl to, turime investuoti patys į save, mokytis iš savo klaidų, subręsti kaip visuomenė, o tam reikia laiko, manau, net ne penkerių ir ne dešimties metų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro dėl susiklosčiusios situacijos pasiteiravo UAB „Vilniaus viešojo transporto“ atstovų. Eksploatacijos direktorius Rimantas Markauskas patikino, kad vairuotojui už netinkamą elgesį skirta drausminė nuobauda.
„Dėl incidento su neįgaliąja keleive, informuoju, kad autobusų vairuotojų pareiginiuose nuostatuose yra nurodymas dirbant žemagrindžiu autobusu su nukeliama rampa padėt įvažiuoti ir išvažiuoti iš autobuso neįgaliajam (nukelti rampą ir įvežti/išvežti). Laiške minėtą 10 maršruto reisą aptarnavo autobusas garažo Nr.715. autobusui grįžus į parką, yra budinčio inžinieriaus-mechaniko paduota paraiška (2013-10-12, 00.03 val.): „Užtvirtinti neįgaliųjų dangčio gumas ir vyrius“. Šiuo metu autobusas yra sutvarkytas. Vairuotojui už netinkamą elgesį su keleive bus skirta drausminė nuobauda“, - pakomentavo R. Markauskas.
Pasirodžius straipsniui, Vilniaus savivaldybė taip pat išplatino pranešimą, kuriame nurodoma, kad nuo šių metų rugsėjo 10 dienos pagal ES reikalavimus autobusų vairuotojams privalomas kvalifikacijos tobulinimas kas 5 metai – t. y. vairuotojai, kurie dirba (vairuoja) už atlygį, privalo išklausyti 35 valandų teorijos kursą, išlaikyti vairavimo mokykloje egzaminą ir pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, kuriame įdedama žyma „95 kodas“.
„Todėl šį pavasarį visiems vairuotojams (apie 700 žmonių) vairavimo mokyklose buvo skaitomos paskaitos, tarp kurių buvo ir temos, susijusios su vairuotojo ir keleivio bei neįgalaus keleivio elgesiu. Apie jokias milijonines programas skirtas vairuotojams nežinome“, - sakė R.Markauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad maršrutą Vilniuje aptarnauja viešasis transportas, o SĮ „Susisiekimo paslaugos“ koordinuoja, sudaro tvarkaraščius.
Pranešime nurodoma, kad Vilniaus viešojo transporto vadovai dėkoja keleiviams, pranešusiems apie incidentą, ir ragina visus piliečius nelikti abejingais ir apie panašius atvejus informuoti.