Pagrindinis tikslas, kodėl buvo įkurti atviri jaunimo centrai ir erdvės, yra noras sukurti jaunimui atviresnį būdą praleisti laisvalaikį.
Jaunuoliai savo laisvą laiką išnaudoja įvairiai – vieni užsiima popamokine veikla: papildomai mokosi, lanko įvairius būrelius (dailės, muzikos), sportuoja. Tai pat esama jaunimo, leidžiančio savo laisvalaikį prie kompiuterio. Kiti laiką leidžia tuščiai vaikščiodami po prekybos centrus ar jų prieigas, ne retai vartoja ir alkoholį. Pastaroji veikla yra labai žalinga jaunuoliams, ypač tiems, kurie dar nėra tvirtai nusprendę, ką nori veikti gyvenime, todėl pasukę netinkamu keliu, išsiugdę netinkamus įpročius, gali labai sau pakenkti ir nerasti prasmingesnės veiklos. Atviri jaunimo centrai ir erdvės - tai vieta jaunimui, kur jie gali saugiai susirinkti su savo draugais, kartu bendrauti jaustis saugiai tiek emociškai, tiek fiziškai.
Vilniaus m. savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorius Jonas Laniauskas pabrėžė, kad „atviruose jaunimo centruose ir erdvėse jaunas žmogus yra visiškai laisvas, nėra pririštas prie kažkokių jam suplanuotų veiklų ar grafikų, gali ateiti ir išeiti kada nori. Jei kurį laiką nepasirodys, tai irgi nėra problema – bet kada gali grįžti, erdvėse ir centruose nėra jokių ribojimų, ar reikalavimų, kaip dažnai turi čia lankytis, o prieš ateinant nereikia niekur užsirašyti“.
Verta paminėti ir tai, kad nors jaunuoliai neįsipareigoja užsiminėti konkrečiomis veiklomis, tačiau iniciatyvos visada laukiamos. Jei jaunuolis turi kokią nors idėją, o su mokyklos administracija ar nevyriausybinėmis organizacijomis susitarti nepavyksta, tai padaryti gali atviruose jaunimo centruose ir erdvėse. Jaunuoliai čia gali susirasti tiek žmonių, kurie nori prisidėti prie įdėjų realizavimo, tiek patalpas ir techniką, kuri padės tas idėjas įgyvendinti.
Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vedėja Kristina Dambrauskaitė apie Atvirus jaunimo centrus sakė: „Atviri jaunimo centrai ir erdvės yra skirti visam jaunimui nuo 14 iki 29 metų. Norime, kad jaunimas būtų labiau įtrauktas į ugdomąją veiklą, net jei nedalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje ar po pamokų nelanko jokių būrelių. Jaunimo atviri centrai ir erdvės - tam puiki vieta. Norint dalyvauti šioje veikloje, nereikia niekam įsipareigoti, nereikia pasirašyti jokių sutarčių, prisižadėti reguliariai lankytis ar mokėti pinigus, jaunas žmogus čia visiškai laisvas realizuoti savo idėjas, žinoma jei jo veikla nekenkia jam pačiam ir kitam.“
Atviruose jaunimo centruose ir erdvėse jaunuolių laukia įvairios pramogos: skirtingos įstaigos turi skirtingą inventorių, tačiau pagrindinės veiklos, kuriomis jaunuoliai gali užsiimti, yra stalo futbolas ir kiti stalo žaidimai, taip pat gali naudotis kompiuteriu, sportuoti, žiūrėti filmus, klausyti muzikos, dalyvauti įvairiuose teminiuose vakaruose ir pristatymuose.
Dar vienas labai svarbus veiksnys, išskiriantis atvirus jaunimo centrus ir erdves iš kitų laisvalaikio praleidimo vietų, - jaunimo darbuotojai. Šie žmonės būna su jaunimu visuose atviruose jaunimo centruose ir erdvėse, jie nespaudžia atlikti kažkokių veiklų, jaunuolis yra laisvas, tačiau jei pats to panori, visada gali pasikalbėti su jaunimo darbuotoju, paklausti to, ko galbūt nedrįsta savo šeimos narių ar mokytojų, paprašyti patarimo. Jaunimo darbuotojai siekia čia susirinkusio jaunimo tobulėjimo per individualius ir grupinius užsiėmimus, jie aiškinasi čia atėjusio jaunimo poreikius, tačiau veikia ne pagal formalią švietimo sistemos sudarytą principą, bendravimas yra neformalus ir daug laisvesnis.
Atviri jaunimo centrai ir erdvės Vilniuje yra įsikūrusios:
1) Šviesos g. 16, Grigiškių atvira jaunimo erdvė;
2) J. Matulaičio a. 3, Atvira jaunimo erdvė „Sofkė“;
3) Antakalnio g. 84A, Atviras jaunimo centras „Žalianamis“;
4) Šopeno g. 3, Atviras jaunimo centras „Mes“;
5) Pergalės g. 8, Naujosios Vilnios atvira jaunimo erdvė.
Apie atviras jaunimo erdves galite paskaityti DELFI Piliečio rubrikoje publikuotuose Mariaus Kibirkščio straipsniuose.