Kai perkame iš žinomų prekės ženklų, tarsi viskas aišku. Tačiau yra įvairių perpardavinėtojų, kartais ieškome kaip pigiau įsigyti prekę. Feisbuko grupėje "Pinigai ir reikalai" skaitytojai uždavė ir klausimų apie kibernetinį saugumą.
Pirmiausia „Swedbank“ kibernetinio saugumo ekspertas Vytautas Krakauskas paaiškino, kaip galime suprasti, kad internetinė parduotuvė, kurioje apsipirkinėjame, yra saugi.
„Niekas negali suteikti garantijos, kad viena ar kita parduotuvė yra visiškai saugi, todėl rekomenduojame naudotis tik gerą reputaciją turinčiomis interneto parduotuvėmis. Ilgą laiką buvo teigiama, kad prie svetainės adreso turi būti spynelė. Tačiau tai neapsaugo nuo sukčių ar suklastotų svetainių.
Todėl geriausia perkant atsižvelgti į bendrus faktorius. Visų pirma, reikėtų neskubėti pirkti ir atkreipti dėmesį, ar pirkėjas nebandomas suvilioti pasakiškais pažadais, itin didelėmis nuolaidomis. Reiktų atsispirti galimam spaudimui – kartais skubinama pirkti greičiau, rašoma, kad tuoj baigsis akcijos laikas arba kad tai jau paskutinė prekė.
Jei toje internetinėje parduotuvėje lankotės pirmą kartą, prieš įvesdami mokėjimo kortelės duomenis paieškokite atsiliepimų. Jeigu rasite itin daug neigiamų atsiliepimų apie parduotuvę ar bendras atsiliepimų skaičius yra labai mažas, tuomet siūlyčiau nerizikuoti“, – patarė ekspertas.
Norėdami užsiregistruoti internetinėje parduotuvėje turime pateikti nemažai savo duomenų. Kokių duomenų geriau būtų nepateikti arba neišsaugoti naršyklėje? Specialistas išvardino būdus, kaip apsisaugoti perkant.
„Jeigu kyla dvejonių, nerizikuokite iš viso. Gali būti prašoma įvairių duomenų, kurie galimi panaudoti piktavališkais kėslais. Tai ir jūsų adresas, ir mokėjimo kortelės duomenys, ir panašiai.
Svarbu atkreipti dėmesį: jeigu prašoma jūsų dokumentų kopijų, tokie duomenys gali būti panaudoti itin žalingai veiklai.
Jeigu jau įvedėte informaciją, pavyzdžiui, skirtą mokėjimui, galite pasinaudoti saugumo priemonėmis, kurias teikia bankai. Pavyzdžiui, nelaikykite santaupų toje pačioje sąskaitoje, iš kurios mokate kortele.
Susimažinkite mokėjimo limitus, nes taip galite apsisaugoti nuo didesnių nuostolių. Jei artimiausiu metu nebeplanuojate daugiau pirkimų – išjunkite galimybę pirkti internetu. Tokiu būdu net jei jūsų duomenys bus bandomi panaudoti piktais kėslais, nuostoliai bus mažesni“, – sakė V. Krakauskas.
Dažnai girdime apie netikras internetines parduotuves, apie įvairių būdų sukčiavimą, tad natūraliai darosi įdomu, koks gi populiariausias kibernetinių apgavysčių būdas? Kibernetinio saugumo ekspertas įvardijo dažniausiąjį – skelbimus. Taip pat vieną bruožą, iš kurio galima atpažinti tokią apgavystę: vardą.
„Itin populiarus sukčiavimo metodas – fiktyvūs skelbimai. Tokiais atvejais avansą ar visą sumą už prekę prašoma pervesti iš anksto, o prašymo susitikti pardavėjas vengia. Neva, šiuo metu negali ar esąs atokiame mieste.
Reiktų vengti ir atsiskaitymo, jeigu pardavėjo vardas nesutampa su sąskaitos savininko vardu“, – įspėjo specialistas.
Karts nuo karto tarp vartotojų paplinta įvairūs virusai. Tarkime, per „Skype“ ar kitą bendravimo platformą gauname nuorodą iš draugo, kurią atidarius nutinka kas netikėto. Ekspertas atsakė, ar vis dar yra tokių viruso tipo apgavysčių.
„Žinoma, tai niekur nedingo. Nuorodos elektroniniu paštu, nuorodos per socialinius tinklus, reklamos socialiniuose tinkluose, visa tai tebėra aktualu“, – sakė V. Krakauskas.
Pažvelgus dar plačiau – riziką kelti gali ne tik parduotuvės ir siunčiami virusai. Juk yra nemažai kito tipo puslapių, pavyzdžiui, filmams žiūrėti. Tie puslapiai galbūt nelegalūs, juos atidarius iššoka reklamos ir įspėjamieji ženklai. V. Krakauskas atsakė ir apie juos.
„Paprastam vartotojui itin sunku suprasti, ar puslapis, kuriame lankomės, saugus, ar ne. Ypač jei žmogus mažai susiduria su technologijomis. Todėl, kaip ir anksčiau minėjau, reiktų naudotis bendraisiais saugumo kriterijais: žiūrėti, ar nėra prašoma kažko neįprasto, pavyzdžiui, įdiegti kokį įskiepį, ar nedaromas spaudimas, ar neskelbia, kad aptiktas virusas...
Reiktų stebėti neeilinius požymius, o juos pastebėjus – paklausti geriau išmanančių kolegų ar giminaičių. Arba paprasčiausiai kreiptis pagalbos į ekspertus“, – patarė specialistas.
Kibernetiniai nusikaltimai – (nėra?) plati rinka. Eksperto teigimu, apgavystės bėgant laikui tik tobulėja.
„Apgavysčių rinka nestovi vietoje. Jei lygintume dabartį su anksčiau lygintomis apgavystėmis, tai seniau buvo apribota apgavysčių lokacija, o dabar, kai viskas vyksta internete, paprasčiau tas ribas išplėsti.
Su internetinėmis apgavystėmis sunku kovoti, nes žmonės yra itin stipriai įtikinami, pavyzdžiui, kad jų laukia puikus pelnas, kad tai – gera investicija ir panašiai. O paaiškėja, kad žmonės neteko visų santaupų. Po fakto dažnai jau nebegalime padėti“, – apgailestavo V. Krakauskas.
Todėl jis patarė nedvejoti ir kreiptis pagalbos į institucijas.
„Visų pirma, reiktų pačiam susimąstyti, ar ne per gerai skamba, kad būtų tiesa? Jeigu kyla klausimų dėl investavimo, siūlau kreiptis konsultacijos į finansines institucijas. Pavyzdžiui, „Lietuvos bankas“ pateikia sąrašą patvirtintų ir licenzijuotų pardavėjų.
Jeigu įtariate, kad susidūrėte su tikrai žalinga internetine veikla, siūlau kreiptis į nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Jie gali imtis priemonių ir fiktyvias svetaines uždaryti“, – patarė ekspertas.
Nuostolių visgi nutinka, tad jis paaiškino ir kaip elgtis, jeigu pinigus jau pervedėte ar įtariate, kad jumis pasinaudojo sukčius.
„Taisyklė yra labai paprasta. Kuo greičiau kreipsitės į savo banką, tuo didesnė tikimybė atgauti pinigus. Visais atvejais rekomenduojame kreiptis tiek į banką, tiek į teisėsaugą, nes tai gali padėti apsaugoti ir kitus. Galimybė atgauti pinigus labai priklauso
Perkant mokėjimo kortelėmis taikomos griežtesnės taisyklės, apsauga. Todėl atsiskaitant mokėjimo kortele pinigus atgauti didesnė tikimybė“, – pabrėžė V. Krakauskas.