aA
Mąstant apie patarlių bei posakių vartojimo tradicijas Lietuvoje tenka pripažinti, kad šios, dažniausiai, sugulusios lietuvių kalbos vadovėliuose, retkarčiais girdimos sugrįžus į kaimą pas močiutę, tačiau kasdienėje kalboje savo vietą randa retai. Štai arabiški posakiai, tikrai nedulka bibliotekose dūlančiose knygose. Anaiptol, patarlės vis dar skamba šiuolaikinių arabų lūpomis!
Arabiškos patarlės – senolių išmintis, skambanti šiuolaikinių arabų lūpomis
© Corbis

Išmintingi žodžiai ateina iš paprastų žmonių lūpų, sako arabai. Tačiau ar visada lengva tą išmintį suprasti? Manau, viena gražiausių kalbos savybių ir yra ta, kad ji slėpininga, metaforiška, kartais jos tenka ieškoti tarp eilučių, o net ir radus suprasti neužtenka pažodinio skaitymo.

Žvelgiant į arabiškas patarles, negali atsižavėti subtiliais skirtumais, suponuotais kultūrinių tradicijų ir net gamtinės aplinkos, kuri išties nepalyginama su Lietuvos ar Vakarų Europos patirtimis. Kol arabų klajokliai kasdien kovojo su nesvetingomis dykumų sąlygomis, lietuvių lūpose bent jau žiemą skambėjo posakis – žiemos darbai – šikinę krapštai. Vis dėlto geriausias būdas nugalėti priešą yra paversti jį draugu, todėl vakariečiams, iš pirmo žvilgsnio, nesvetingą dykumą arabai švelniai vadina prieglobsčiu.

Išties, daugybė pamokančių arabiškų patarlių buvo sukurtos arabų klajoklių, kurie gyveno ir buvo priklausomi nuo atšiauraus dykumos klimato. Arabai sako, dykumoje gyvenantis protingas bus tas, kuris keliaus su karavanu, o ne tas, kuris keliaus vienas. Visgi, ne kas kitas, o nesvetinga gamta išugdė pasaulyje liaupsinamą arabų svetingumą, pavydėtiną bendruomeniškumą ir tvirtos šeimos vertybę - jei jis yra sakalas, tai sakalu jis bus tik namų lizde, šis posakis pabrėžia, kad tikroji žmogaus vertė atsiskleis tik savo namuose.

Dėl itin puoselėjamų šeimos tradicijų, daugiametę patirtį sukaupę senoliai nepagailėjo gausybės pamokymų jaunimui, kaip išlaikyti darną namuose - santuoka be pasitikėjimo kaip arbatos puodelis be ąselės; kaip išsirinkti antrąją pusę – tuokdami savo vaiką ieškokite doro senelio ir motinos dėdės, kadangi tikima, kad jaunikis bus atsigimęs į savo senelį, o vaikai vėliau rūpinasi savo motinos giminėmis, taigi sukalbamas dėdė bus tikra palaima! Štai vyrus buvo mokoma: pasidomėk apie motinos reputaciją prieš vedant jos dukterį.

Seniau santuoka moters gyvenime buvo neatskiriamas orumo, garbės ir statuso visuomenėje garantas, todėl santuoka tapo vienu svarbiausių tikslų jaunos merginos gyvenime. Taigi, gimė ne vienas, gal kiek kontraversiškai skambantis posakis – geriau ištekėti už vyro, kuris pervargs laužydamas šapelius, nei likti senmerge. Tiesa, per ilgai tėvų namuose užsibuvusioms merginoms buvo skiriama mažiau dėmesio ir šios nebuvo taip vertinamos - nepaisant to, kad mūsų būgnas turi skylę, jis tiks mūsų senmergės dukros vestuvėms. Nors vyrams skirtų posakių, liudijančių vedybų svarbą, yra žymiai mažiau, bet štai patarlė teigia - nesvarbu gerą ar blogą, bet žmoną turėti reikia!

Be puoselėjamų šeimos ryšių, dažnas lankymasis pas kaimynus, draugus ir gimines yra kasdienis, bendruomenės ryšius stiprinantis ritualas. Vis dėlto, užsitęsęs ar pernelyg dažnas svečiavimasis šeimininkams gali apkarst. Laikykis atokiau... ir tapsi saldesniu - ši frazė užsisvečiavusiam asmeniui taps mandagiu paaiškinimu, kad lankymosi vizitai turėtų tapti šiek tiek retesni. Ši patarlė taip pat naudojama tarp įsimylėjusiųjų - juk atstumas priverčia pasiilgti ir pažadina norą kuo greičiau pamatyti mylimąjį!

Nors lietuviai taip pat turi senas „susiėjimo užu stalo“ tradicijas kviečiant kaimynus pasivaišinti, pernelyg ilgai užsibuvusiems svečiams primenama - ateik belaukiamas – išeik bemylimas. Na, o jei maloniai priėmus svečią, šis užsibūna ilgiau nei derėtų, arabai sako –ankstyvuoju sezonu, sunokusios datulės pirmiausia yra pasiūlomos princams, o vėliau, kai datulių derlius tampa gausus, duodamos tik asilams. Reikia suprasti, kad kiekvienas svečias visada bus sutinkamas maloniai lyg princas, bet jei šis pernelyg naudosis vaišingumu, galiausiai sulauks atitinkamo šeimininko rūpesčio. Vis dėlto, neišvengus nemalonaus vizito arabai vadovaujasi savo kultūrinėmis vertybėmis - jei panašu, kad nepageidaujamas svetys ketina suvalgyti tavo maistą – jau geriau būk svetingas!

Vyravusi aplinka neabejotinai darė įtaką įdomiems įvaizdžiams, per kuriuos buvo perteikiama vietinių išmintis. Juk arabui, greičiausiai, nešautų į galvą pasakyti šiepiasi kaip sliekas prieš lietų, tačiau kiekvienas Artimųjų Rytų kultūros atstovas supras posakius jei kupranugaris kartą kyštelėjo savo nosį į palapinę, netrukus pamatysite ir likusį jo kūną, arba, geriau pusiau asilas, nei pusiau kupranugaris.

Apstu arabiškų posakių, kurie be istorijos, slypinčios už susiformavusios patarlės, yra sunkiai perkandami. Ar žinote, kaip senosios Arabijos gyventojas sprendė savo atminties problemas? Kada prasidėdavo pasninkas, miestelėnas, besiskundžiantis atmintimi, bet nieku gyvu nenorįs pražiopsoti pasninko pabaigos šventės, į savo kišenę įsiberdavo tiek avinžirnių, kiek dienų trukdavo pasninkas. Dienai praslinkus, avinžirnis būdavo išimamas iš kišenės ir numetamas pakelėn. Miestelėno žmona, nežinodama tokios vyro gudrybės bandant ištaisyti savo užmaršumą pamaniusi, kad jos vyras labai mėgsta avinžirnius, todėl pripildė vyro apdaro kišenę avinžirniais iki kraštų. Po šio įvykio užmaršuolio draugas paklausė, kiek dienų liko iki pasninko galo. Įkišęs ranką į kišenę miestelėnas taip nustebo, kad net nepajėgė suskaičiuoti kiek avinžirnių ten likę, todėl atsakė – mano drauge, pasak šių avinžirnių, šventės dar nematyti.

Lietuvių liaudyje buvo sakoma: viena rankaprilenka, viena išmintis - menka. Ir išties, atsidūrę plačioje aikštėje kažkur Maroko viduryje liepos mėnesį persvarstytumėte lietuviško posakio šiluma kaulų nelaužo prasmę. Visgi egzistuoja pamokymai ir pastebėjimai, kurie randa savo atitikmenis įvairiose kultūrose, tik yra įvilkti į kitą kalbinį rūbą. Lietuviai linkę sakyti – dūmai be ugnies nerūksta, o arabai šį posakį dar papildė – nėra dūmų be ugnies, o žmonės linkę įpūsti naujas.

Patarlės išties puikus būdas pažvelgti ne tik į savo, bet ir į kitos kultūros vertybes, papročius, tradicijas. Tačiau nepaisant kiekvienos kultūros unikalumo galėjote įsitikinti, kad atrasti bendrų filosofijos gijų nėra taip sunku! Išminties trūkumas yra giliausia skurdo forma, todėl niekada nesustokite domėtis ir pažinti.

O tai galite puikiai įgyvendinti gruodžio 17 - 18 d. apsilankydami VšĮ Arabų kultūros forumo organizuojamuose renginiuose Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, skirtuose tarptautinei arabų kalbos dienai paminėti!

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Keturiolikmetės idėja įkvėpė visą šeimą: pasaulyje ši veikla sparčiai populiarėja, o čia – vis dar naujiena (14)

Kotryna nesako tikrojo savo vardo, nes paauglė teigia norinti kalbėti ne apie save, o apie...

Vilniečius nustebino neįprastose vietose besileidžiantys oro balionai: nutūpė visai šalia gatvės (10)

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus gyventojai užfiksavo neįprastų vaizdų. Mirš miesto dažnai...

Konfliktas tarp „Vinted“ narių įtraukia ir administraciją, ir policiją: parodė susirašinėjimus (213)

Dėl 12 eurų kainavusios prekės kilęs konfliktas tęsiasi jau ne pirmą savaitę. Tai, kas...

Ore giedamas himnas – ne riba: parašiutininkai išskleidė ir rekordinio dydžio trispalvę (4)

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną , pirmadienį, 21 val. vakaro visa šalis giedojo...

Paaiškino, kur tiksliai kreiptis įkandus erkei: nežinia kodėl moteriai buvo pasiūlyti trigubai brangesni tyrimai (72)

Noriu pasiteirauti, kokia tiksli tvarka įkandus erkei, kaip elgtis? Nes iš pirmo poliklinikos...

Top naujienos

VMI paviešino deklaracijas: Karbauskio ir Landsbergio šeimų turtai augo milijonais papildyta 12.00 (217)

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino gyventojų pateiktas pajamų ir turto deklaracijas už...

Po koronaviruso sprogimo Kaune – Verygos perspėjimas: reikia būti pasirengus grįžti prie tam tikrų priemonių (23)

Kauno įmonėje nustačius 18 koronaviruso susirgimo atvejų, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus...

200 didžiausių turto deklaracijų: trejetuke – Karbauskis, Dambrauskas ir Landsbergienė (23)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) trečiadienį paskelbė 48 tūkst. gyventojų (šeimos)...

Naujausios žinios iš Kauno: užsieniečiai greičiausiai jau į Lietuvą atvyko susirgę papildyta 12:13 val. (86)

Koronavirusas Kauno transporto įmonėje nustatytas 18 darbuotojų. Specialistai laikosi prielaidos,...

Naujausiuose reitingų sąrašuose – smūgis Nausėdai ir Gabrieliui Landsbergiui (316)

Koronaviruso krizė pakeitė ir visuomenės veikėjų vertinimo reitingą – gyventojų palankumas...

Praėjusią parą patvirtinti septyni nauji koronaviruso atvejai, penki – įvežtiniai papildyta (119)

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtintai septyni nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius...

Teisėsauga lobistų korupcijos byloje pareiškė įtarimus septintam asmeniui

Teisėsauga korupcijos byloje, kurioje buvo laikinai sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos...

Oficialu: „Žalgirio“ priekinę liniją stiprina Rubitas (11)

Artėjančiam sezonui besiruošiantis Kauno „Žalgiris“ sustiprino priekinę liniją. Komandos...

Nausėdos šeimos turtą sudaro nekilnojamasis turtas, turi beveik 100 tūkst. eurų skolos (23)

Didžiąją dalį prezidento Gitano Nausėdos ir jo žmonos Dianos Nausėdienės turto pernai sudarė...

Infektologė kreipiasi į visuomenę: prieš galimą antrąją COVID-19 bangą privalote pasiskiepyti nuo gripo (23)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė...

|Maža didelių žinių kaina