Prieš šimtą metų moderni Lietuvos valstybė buvo paskelbta remiantis visų piliečių lygybės, laisvės ir gerovės principais – todėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi, apsisprendę laisvei, šalies gyventojai tapo savo valstybės kūrėjais, o okupacijos metais – jos tradicijos saugotojais. Todėl šimtmečio herojais yra tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių bei saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją.
Rekonstruotas 1949 metų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio suvažiavimo fragmentas. Foto / Alvydas Tamošius
© Foto / Alvydas Tamošius

Bet pirmiausiai prisiminkime Laisvės kovotojus ir gynėjus, kurių tikėjimas valstybės ateitimi buvo stipresnis už nežinios, pralaimėjimo ir net mirties baimę – tai Nepriklausomybės kovų (1919-1920) savanoriai; nuo pražūties savo bendrapiliečius saugoję Pasaulio tautų teisuoliai (1941-1944); žiauriame kare (1944-1953) prieš sovietinę okupaciją ir jos nešamą antivakarietišką gyvenimo būdą kovoję partizanai; televizijos bokšto bei Parlamento (1991) gynėjai.

„Būk šiandienos herojumi – aktyviu XXI amžiaus Lietuvos kūrėju, suvokiančiu, kad nuo Tavo kasdieninių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimas valstybės šimtmetis“ – kviečia konkurso organizatoriai. „Geriausius kūrybinius–tiriamuosius darbus pamatys visa Lietuva, o juos parengusios komandos lankysis ne tik teminiuose užsiėmimuose Vilniaus universitete ir Lietuvos kariuomenės daliniuose, bet ir laimės originalius prizus.“

Konkursu „Praeities stiprybė – dabarčiai“ siekiama ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą ir skatinti istorijos pažinimą. Šis jau trečius metus vykstantis konkursas ypatingas tuo, kad jame dalyvaujantys jaunieji piliečiai, šiuolaikiškai pasakodami pasirinktą Laisvės kovų istoriją, žadina šių dienų visuomenės susitelkimą ir sąmoningumą, primindami visiems, kokia brangi yra Laisvė, ir skatindami susimąstyti, ką reiškia būti piliečiu šiandien.

Per dvejus praėjusius metus konkurse entuziastingai dalyvavo keli šimtai vyresniųjų klasių mokinių komandų – iš viso apie pusantro tūkstančio moksleivių iš beveik šimto šalies mokyklų. Konkurso finalininkų darbai yra prieinami plačiajai visuomenei, o pats konkursas sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio.

Kaip ir praėjusiais metais – su šūkiu „Pažink laisvę“ – konkursas kviečia aukštesnių klasių mokinius netradiciškai, kūrybiškai pažinti ir pristatyti visuomenei ne tik sudėtingus, bet ir nepaprastai įdomius bei įkvepiančius Lietuvos Laisvės kovų įvykius ir asmenybes.

Konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“ vyks keturiais etapais – nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., o kūrybinės–tiriamosios užduotys bus įgyvendinamos principu: surask – pažink – atskleisk – papasakok. Konkurso finalininkų darbai bus skelbiami viešai, su moksleivių darbais galės susipažinti ir juos įvertinti galės kiekvienas Lietuvos gyventojas.

Pirmojo etapo metu mokinių komandos kviečiamos susipažinti su Lietuvos pilietinio pasipriešinimo istorija, keliauti ir atrasti bei atlikti kūrybinę tiriamąją užduotį. Planuojama, kad pirmajame etape konkursas vėl suburs apie 1000 mokinių.

Antrojo etapo metu konkurso komisijos nariai išrinks 10 komandų–nugalėtojų iš skirtingų Lietuvos regionų.

Trečiajame konkurso etape į konkurso finalą patekusios mokinių komandos bus kviečiamos dalyvauti „Pilietinio sąmoningumo ir istorijos dienos“ renginiuose, kurių metu turės galimybę apsilankyti Lietuvos kariuomenės dalinyje ir susipažinti su šiandienine Lietuvos gynybos sistema, dalyvauti susitikimuose ir diskusijose Vilniaus universitete, lankysis Valstybės pažinimo centre, kitose su Lietuvos valstybingumu susijusiose vietose.

Paskutiniojo etapo metu konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ interneto svetainės lankytojai išrinks tris geriausius iš dešimties vertinimo komisijos atrinktų darbų.

Konkursą organizuoja jungtinė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos komanda. Jai talkina konkurso partneriai: Valstybės pažinimo centras, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Šiaulių dailės mokykla.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pasipiktinusi klientė skundžia „Boutique guru“: į Antarktidą siuntinys greičiau nueitų (12)

Į DELFI redakciją kreipėsi „Boutique guru“ klientė, Remigija Gintalė, kuri norėjo pranešti...

Lietuvos himnas skambėjo Peterbore (4)

Net ir giliausios, pačios gražiausios tradicijos ir minėjimai ankščiau ar vėliau tampa tik dar...

„Lidl“ pirktuose riešutuose – šlykštus radinys (72)

Panevėžio „Lidl“ klientė buvo šokiruota, kai nusipirkusi du pakelius riešutų, vėliau...

To dar nebuvo: Dainų diena prasidėjo be dalies kolektyvų (88)

Praeitą savaitę nuvilnijusi šimtmečio Dainų šventė vis dar kelia aistras jos dalyviams ir...

Užsispyrusios Ugnės istorija: mano pirštai yra mano akys (3)

Į Vilniaus universiteto kiemelį skubėjau jau susigraudinusi iš jaudulio, tačiau ji to nematė....

Top naujienos

Lietuvoje bus karšta kaip pirtyje (2)

Visą savaitę Lietuvoje laikysis šilti, tvankūs ir lietingi orai

Kroatų treneris po finalo: leiskite man pasakyti vieną sakinį teisėjui Deschampsas: ar mes – gražūs čempionai? (280)

Kroatijos rinktinei nepavyko tapti devintąja pasaulio čempione istorijoje – išrinktųjų klube...

Dar viena Šaro pergalė: White'as lieka „Žalgiryje“ Toupane'o ateitis paaiškės greitu metu (3)

Amerikietis Aaronas White'as ir toliau rungtyniaus Kauno „Žalgirio“ komandoje. Praėjusią...

Oskaras Koršunovas Prancūzijos pergalę čempionate sutinka mylimosios šalyje: aplink tik džiaugsmas ir euforija (5)

Šiuo metu teatro festivalyje Pietų Prancūzijoje dalyvaujantys režisierius Oskaras Koršunovas ir...

Nežabota Kremliaus fantazija: NATO pajėgas Baltijos šalyse palygino su naciais (340)

Adažių poligone, Latvijoje, įsikurs tarptautinė NATO divizija „Šiaurė“, – tokia žinute...

Automobilių baterijų ateitis: ką naudosim ir kiek važiuosim? (6)

Pastarąjį dešimtmetį elektriniai automobiliai nebūtų galėję taip sparčiai tobulėti, jei...

Grenlandijoje mokslininkams pavyko užfiksuoti įspūdingą reginį (2)

Rytų Grenlandijoje mokslininkai vaizdo įraše užfiksavo neįtikėtiną įvykį: akimirką, kai...

Prinokę ir žali bananai turi skirtingą poveikį sveikatai: ką reikia žinoti? (16)

Vieni žmonės mėgsta pusžalius bananus, kiti – prinokusius iki rudumo. Tačiau ar tarp tokių...

Macronas šėlo VIP ložėje, Kroatijos prezidentė neatsiliko – dalijo bučinius ranką spaudė Putinas (153)

Pasaulio čempionato finale laimėjusios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nevaldė...

Kaip Izraelis per 3 minutes numušė 5 sovietų „MiG'us“ (344)

1970 metų liepos 30 dieną Izraelio karinės oro pajėgos iš dangaus nubloškė penkis sovietų...