Smėlėtu žvyrkeliu vykstant nuo Šilutės Tarvydų link, driekiasi platus, kelių kilometrų ilgio miškas, o už jo – keliukas, prie kurio tolyje matyti vidury laukų stūksantis medžių masyvas, liudijantis ir apie čia esantį namą. Šis pro tankiai apžėlusią augmeniją vos matyti.

Ant sienos – portretai

Aplinka apleista, kiemas apžėlęs ir sunkiai prieinamas. Prie apgriuvusios trobos yra šulinys, o toliau – visiškai sugriuvusi malkinė.

Namas be durų, todėl patekti gali kone visi, sugebantys prasibrauti pro tankius ir aukštus žolynus. Vidus nykus, sienos aptrupėjusios, daiktai išmėtyti po kambarius, tačiau viename jų – ant pakabų tvarkingai sukabinti paltai. Buvusioje virtuvėje ant stalo vis dar stovi stiklainis, pilnas obuolių uogienės. Ant grindų matyti ir pora knygų, žurnalų, o kai kur stovi lovos, greta mėtosi ir patalynės.

Viename kambaryje ant sienos pakabinti žmonių portretai. Gali būti, kad tai – buvusių šeimininkų fotografijos. Taip pat esti ir įvairių religinių paveikslų, o ant grindų pamestas šv. Mergelės Marijos atvaizdas.

Tapo vagišių taikiniu

Tarvydų kaimo gyventojai kalbėjo, kad toli laukuose esantis namas statytas apie 1941-1945 metus, kai Lietuvą buvo okupavusi nacių Vokietija. Po statybų, jame įsikūrė kelios šeimos, tačiau vėliau gyventojai vis keitėsi.

Sutikti pašnekovai tikino, kad pastaruoju metu troboje gyveno vyras su moterimi Adele, tačiau mirus namo šeimininkui, po kelių metų moteris išsikraustė.

Anot kadaise buvusių kaimynų, likusi viena, senolė sunkiai beišsivertė, todėl netrukus išsikraustė pas gimines. Iš namo ji pasiėmė svarbiausius ir brangiausius daiktus.

Nors troboje turėjo likti kone dauguma buityje praverčiančių daiktų, įėjus į trobą už akių kliūva tik daugybės smulkmenų: duženos, kėdės, apdaužytos spintelės, žirklės, vaistų buteliukai, šaukštai ir t.t. Langai sudužę, o namo viduje esančių spintų stiklinės durelės taip pat arba dužusios, arba įtrūkusios. Viskas išmėtyta, todėl akivaizdu, kad vien gamtos stichijos trobos taip nusiaubti negalėjo.

Vietiniai kaimo gyventojai teigė, kad apleistas namas ne kartą tapęs vagiškių taikiniu. Kadangi jame buvo palikta itin daug daiktų, vagys nešė viską, ką tik pajėgė: televizorių, šaldytuvą, kitą buitinę techniką, o kai kurie nepatingėdavo pasirankioti ir įvairių mažmožių.

Kiek toliau nuo apleisto namo gyvenantys žmonės pasakojo, kad kartą pievoje rado iš trobos paimtus, bet greičiausiai vagių pamirštus vežimus ir dviračius.

Vaidenasi?

Vagišiai, einantys vogti į apleistą namą, turi turėti gerokai drąsos, nes ši troba apipinta ir paslaptingomis istorijomis.

Štai vardo atskleisti nepanoręs praeivis tikino, čia ėmė vaidentis tuomet, kai iš namo išsikėlė paskutinė gyventoja. Jis teigė, kad ir pats yra matęs vaiduoklį.

„Kartą ėjau pro tą namą ir tik žiūriu, kad kažkas lyg ir vaikšto pievomis netoli jo. Kažkoks vyras ėjo trobos link pro tankius žolynus ir juose išnyko. Na, bent taip pasirodė. Iš pradžių pamaniau, kad gal kokie vagys landžioja, bet vėliau supratau, kad jokiam žmogui pro ten, kur tas vyras ėjo, praeiti neįmanoma“ , – pasakojo apylinkėse dažnai besilankantis vaikinas

Legendomis apipinta ir paskutinio šio namo šeimininko mirtis. Vieni sako, kad vyrą ištiko insultas, kiti – širdies smūgis, o štai treti kalba, kad jis užsilipo į palėpę ir pasikorė.

Vis dėlto, tikros tiesos iš kaimo gyventojų neišpeši. Išgirdę apie name gyvenusio vyro savižudybę bei šmėklų apsilankymus, netoliese gyvenantieji neigė tai ir tikino, kad visos baisios istorijos tėra išmislas vaikams, kad šie nelandžiotų į apleistą namą.