Įspėjimą užklijavęs vaikinas į kalbas nesileido
„Liepos mėnesio ilgąjį savaitgalį ilsėjausi Palangoje. Vakarop, kai karštis ir tvankumas šiek tiek nuslūgo, nusprendžiau nuvažiuoti aplankyti artimųjų, gyvenančių netoli Palangos. Tačiau netrukus pradėjo svaigti galva, darytis bloga. Su savimi neturėjau nei vandens, nei vaistų, tad nusprendžiau sustoti prie „Maximos“. Čia buvo tiek žmonių, kad jos stovėjimo aikštelėje nebuvo vietos. Išsukusi iš „Maximos“ aikštelės į šalia einančią gatvelę, kurioje taip pat visur buvo prikišta mašinų, pamačiau vieną vietelę, kurioje ir palikau automobilį.
Prekybos centre – taip pat tvanku, žmonių – kaip prieš kokį badmetį, visi masiškai į vežimėlius krauna prekes, prie kasų – ilgos eilės. Galiausiai susiradau vandenį, pasiėmiau ir atsistojau į eilės galą. Bestovint eilėje jau pradėjo temti akyse. Atsitūpiau, kad nepargriūčiau, atsidariau vandenį, nugėriau. Savijautai kiek pagerėjus, vėl atsistojau. Kai atėjo mano eilė, atsimenu tik tiek, kad padaviau pinigus, o atsipeikėjau gaivinama eilėje laukusių žmonių, kurie iškvietė ir greitąją pagalbą. Atvykę medikai mane nusivedė į automobilį, davė tabletę kraujospūdžiui pakelti ir paleido. Liepė iš karto nevairuoti, o ramiai pasėdėti“, - pasakojo DELFI skaitytoja.
Priėjusi prie automobilio, ant vairuotojo durelių stiklo ji rado užklijuotą raudoną lapelį. Pasirodo, stovėjimas čia buvo mokamas.
„Prieš tai jokio ženklo nepastebėjau, nes man terūpėjo kuo greičiau pastatyti mašiną ir išvengti sveikatos sutrikimo. Atsisėdau į automobilį atsigauti. Kaip tik pro šalį ėjo uniformuotas vaikinukas, kuris prižiūri stovėjimo aikšteles. Paaiškėjo, kad jis ir užklijavo man raštelį. Sunkiai rinkdama žodžius, pradėjau pasakoti, kad man prireikė greitosios pagalbos, tačiau jis nė nesiklausė manęs. Neturėjau jėgų su juo aiškintis. Pirmadienio ryte išsiėmiau pažymą, kad man tikrai buvo kviesta greitoji pagalba ir iškeliavau aiškintis į Palangos Viešosios tvarkos skyrių. Ten man mandagiai paaiškino, kad kol kas jie neturi duomenų iš Palangos rinkliavų centro ir pasiūlė pirmiausiai kreiptis į juos.
Kai savo situaciją išdėsčiau rinkliavų centre, pastarasis vėl bandė mane siųsti į savivaldybę. Man išreiškus nepasitenkinimą dėl poilsiautojų kvailinimo, centro direktorius pats paskambino į Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, bet abi institucijos padarė išvadą, kad nei viena jų neturi teisės panaikinti baudos, nors pripažino, kad aš, kaip vairuotoja, buvau patekusi į pavojingą situaciją. Ar man reikėjo nestoti, vairuojant netekti sąmonės ir partrenkti visus pasimaišiusius žmones ir išdaužyti mašinas? Kur reikėtų kreiptis, kad biurokratai ne aklai vykdytų įstatymus, bet
humaniškai atsižvelgtų į susidariusias aplinkybes?“ - piktinosi DELFI skaitytoja.
Savivaldybės atstovai vairuotoją išsiuntė į Rinkliavų centrą
Palangos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė patvirtino kalbėjusi su nukentėjusia vairuotoja.
„Tuo metu nieko negalėjau jai atsakyti, kadangi dar neturėjau jokių dokumentų, todėl ir pasiūliau nuvykti į Rinkliavų centrą. Vėliau man skambino iš ten – kiek atsimenu, jie teigė, kad nesutampa laikai, kada buvo kviesta greitoji pagalba, todėl nepripažįsta įvykio. Jei yra taip, kaip sako, kad mergina pavėluotai išsikvietė greitąją pagalbą, tuomet jie teisūs. Jeigu yra ne taip, kaip jie sako, reikia pasiaiškinti. Aš kol kas nieko komentuoti negaliu, nes dar nesu susipažinusi su situacija“, - teigė tarnautoja.
Anot pašnekovės, Rinkliavų centro ir savivaldybės funkcijos yra griežtai atskirtos. Pirmasis fiksuoja pažeidimus, o savivaldybės atstovai juos administruoja toliau – surašo protokolą ir skiria baudą. Taigi Rinkliavos centro darbuotojas esą galėjo nefiksuoti pažeidimo, matydamas situaciją. Kita vertus, pašnekovė patikino, kad jei paaiškėja papildomų aplinkybių, pažeidimas gali būti peržiūrėtas ir savivaldybėje.
„Jei yra kažkokių papildomų sąlygų, mes aiškinamės. Nėra taip, kad dirbame kūjo principu. Būna, kad ateina neįgalieji su pažymėjimais ar žmogus norėjo susimokėti, bet buvo sugedęs aparatas – kai daugiau žmonių, vasarą jie genda. Visko nutinka“, - tikino D. Mikienė.
Paklausta, ar mergina gali kreiptis į savivaldybę dar kartą, pašnekovė tikino, kad žmogus visada turi teisę kreiptis į valstybinę instituciją. „Mes esame valstybės tarnautojai ir privalome bendrauti su žmonėmis. O koks bus sprendimas, galėsiu pasakyti tik matydama visus dokumentus“, - teigė ji.
Rinkliavų centras merginą išsiuntė atgal į savivaldybę
Palangos rinkliavų centro direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Simutis sutiko, kad įstatymai neturi būti vykdomi aklai, bet atsižvelgiant į žmogiškumą.
„Kita vertus, Rinkliavų centras tik fiksuoja pažeidimą ir pateikia medžiagą administracinei komisijai, kuri skiria nuobaudas. Pastaroji ir turi išsiaiškinti visas aplinkybes. Būtent ši komisija turėtų spręsti – panaikinti moteriai baudą ar tiesiog ją įspėti“, - svarstė pašnekovas.
Jo manymu, savivaldybės atstovė vairuotoją su jos pažeidimą paaiškinančiu dokumentu į Rinkliavų centrą siuntė visiškai nepagrįstai. „Totali nesąmonė. Juk biudžetinė įstaiga negali rašyti jokių administracinės teisės pažeidimų protokolų. Mūsų kompetencija – tik juos fiksuoti, o ne bausti. Mes fiksuojame, o jau pačią procedūrą atlieka – baudžia, įspėja ar dar kažkokių veiksmų imasi – savivaldybės atstovai. Tai tas pats reiškinys, kai žmonės valstybės įstaigose be galo vaikšto iš kabineto į kabinetą“, - teigė E. Simutis.
Susidūrėte su panašia situacija? Pasidalinkite savo istorija su kitais DELFI skaitytojais, siųskite ją el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt!
DELFI skaitytoja rašo:
Panaši situacija atsitiko ir mano šeimai. 2012 vasario 24 vyrui vykstant į darbą trūko achilo sausgyslė. Jis pats nuvairavo iki traumatologinio punkto, šiaip taip sumokėjo už 1 val. stovėjimo ir buvo paguldytas operacijai. Aš, atsiprašiusi iš darbo, atvažiavau prie ligoninės pavėlavusi 15 min. Bandžiau kalbėtis su baudos lapelį užklijavusiu tarnautoju, bet jis į kalbas nesileido. Kauno miesto VŠĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ sumokėjau baudą 3 Lt ir turėjau nupirkti stovėjimo kortelę už 60 Lt.
Eglės istorija:
Mano situacija nėra susijusi su sveikata, bet irgi elementaraus supratingumo irgi nebuvo parodyta visiškai.
Užsienietis draugas mano automobiliu lankėsi Vilniaus centre ir automobilį paliko Vokiečių gatvėje. Kad visas miesto Centras ir Senamiestis yra mokami, jis tą puikiai žinojo, mokėjimo net nesiruošė išvengti ir už 1val. parkavimą Vokiečių g. nepagailėjo 6 litų.
Aš pati visada moku SMS žinute, todėl draugui neteko susidurti ir matyti kur mokėjimo kvitai yra paliekami automobiliuose Lietuvoje. Kadangi lietuviškai nei kalbėti, nei skaityti jis nemoka, taigi nurodymų ant mokėjimo kvituko jis perskaityti negalėjo. Jis tiesiog pasielgė taip, kaip daroma jo šalyje - mokėjimo kvituką užkišo viršuje už vairuotojo lango iš vidinės automobilio pusės. Po valandos už vairuotojo pusės valytuvo rado užkištą baudos kvitą.
Mano bandymai aiškintis su Rinkliavų centru, kad vienintelė lietuviškai nesuprantančio užsieniečio klaida - tai ne ten paliktas mokėjimo kvitas, baigėsi nesėkmingai. Nors akivaizdu, kad prižiūrėtojui, norint užkišti baudos kvitą už vairuotojo pusės valytuvo reikėjo prieiti iš vairuotojo pusės, taigi nematyti už vairuotojo lango užkišto mokėjimo kvito buvo neįmanoma (draugas mobiliuoju telefonu padarė nuotraukas, kuriose aiškiai matyti jo mokėjimo kvitas). Bandant sakyti, kad tuomet Centras patikrintų patį mokesčio gavimą, sulaukėme atsakymo, kad jų informacinė sistema rodo, jog mokestis nebuvo gautas. Nors mokėjimo kvitą iki šios dienos turime savo rankose.
Vokiečių gatvė yra turistinė gatvė ir mano draugas nėra pirmas ir paskutinis ten parkavęs automobilį. Kaip galima tikėtis atvykstant turistų, jei jiems paliekame visiškai jokio žmogiškumo nerodančių žmonių įspūdį. Juk rinkliavos esmė yra mokesčio sumokėjimas.
O tai, kad jų sistemos informacija nesutampa su atspausdintu kvituku irgi yra visiškai nesuvokiamas dalykas, keliantis klausimą: tai kam tuomet tie mokėjimo aparatai reikalingi.
