„Delfi“ gavo skaitytojos laišką, kuriame teigė, kad rajono ligoninėje, gydantis jos senelį gydytojas, savo veiksmais reikalauja kyšio, o parinktas gydymo būdas labiau primena mėsinę nei ligoninę.
„Mano senelis jau ne kartą guli toje ligoninėje, bent kartą į metus, nes turi tikrai nemažai sveikatos problemų. Prieš maždaug 8 – 10 metų jo kojos būklė pasidarė tragiška: ant kojos vėrėsi žaizdos, koją be proto skaudėjo. Jis buvo paguldytas į rajono ligoninę (Ligoninės pavadinimas redakcijai žinomas).
Gydytojas pateikė tokį gydymo planą: „Iš pradžių nupjausime vieną pirštą, jei nepadės, kitą, na o jei ir tai nepadės, tai gal ir visus“. Toks planas mums pasirodė visiškai nepriimtinas, tad šiaip ne taip senelį išvežėme į Vilnių, į kitą ligoninę. Rajono gydytojas labai nenoriai išrašė siuntimą.
Vilniuje gydytoja, sužinojusi, kokį gydymą taikė rajono gydytojas, buvo, švelniai tariant, pakraupusi. Jos teigimu, seneliui gydyti buvo naudojami vitaminai, o toks amputavimo žaidimas išvis nėra priimtinas. Vilniuje senelio koją sutvarkė (amputavimo reikėjo) ir tuo ši istorija pasibaigė.
Kitas atvejis įvyko prieš kelis mėnesius. Senelis buvo paguldytas vėl į ta pačią rajono ligoninę dėl insulto pas tą patį gydytoją.
Mano seneliai, kaip tikri sovietinio mąstymo palikuonis, šėrė gydytoją pinigais ir, žinoma, buvo labai laimingi, nes gydytojas buvo labai malonus, net kelis kartus per dieną aplankydavo senelį palatoje. Kaip ir dabar, taip ir tuo metu lankyti pacientų nebuvo galima.
Visgi, paskambinęs mano močiutei gydytojas pakvietė užsukti, nes jis sekmadienį turi budėjimą. Mes nuvežėme močiutę. Nepraėjus penkioms minutėms ji sugrįžo.
Gydytojas pasivedė ją už kampo, gavo pinigus (tikslios sumos močiutė neįvardijo, bet spėjame, kad nuo šimto eurų), trumpai atpasakojo situaciją ir viskas. Lyg to nebūtų buvę galima padaryti telefonu. Aišku, seneliai nesinaudoja interneto banku, tad nebūtų pavykę padaryti pavedimo.
Dabar senelis vėl ligoninėje. Mama, kaip tik važiuoja jo pasiimti, veš į Vilnių. Vėl problemos su koja, tačiau senelis guli to pačio gydytojo skyriuje – gydytojas ne toks kvailas, kad pinigų šaltinį perleistų į chirurgijos skyrių. Senelis ligonėje guli apie savaitę, o kojos situacija vis blogėja. Realių veiksmų nesiimama, lašinama lašelinė, padaryta kardiograma(kam – neaišku).
Mano nuomone, tai tęstis nebegali. Kiekvienas į ligoninę ar bent polikliniką atkeliaujantis senukas rajone matomas tik, kaip piniginė, o ne kaip žmogus. Mano seneliai tikrai nėra pasiturintys žmonės, turi išlaikyti ne tik save, bet ir savo sūnų, tačiau leidžia pinigus tokiems šundaktariams“, – rašė skaitytoja.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) komunikacijos skyriaus viršininkė specialioji agentė Renata Keblienė ragina gyventojus nelikti abejingiems korupcija ir apie tokius įvykius pranešti tarnyboms.
„STT ragina visus gyventojus netoleruoti korupcijos, nebūti abejingiems, kai iš jų yra reikalaujama kyšio. Visais atvejais, kai iš žmogaus yra reikalaujama kyšio, kviečiame kreiptis į STT.
Tai galima padaryti bet kuriuo būdu: paliekant žinutę STT interneto tinklalapyje www.stt.lt, paskambinus „Pranešk STT“ linija (8 5) 266 3333, el. paštu pranesk@stt.lt, mobiliąja programėle „Pranešk STT“, atsiuntus pranešimą paštu ar atvykus į artimiausią STT padalinį.
STT nagrinėja kiekvieną gautą pranešimą ir sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. STT specialistai gali susisiekti su pranešimą pateikusiu asmeniu, siekiant patikslinti aplinkybes, surinkti papildomą informaciją, todėl raginame pranešti ne anonimiškai. STT užtikrina besikreipiančių asmenų konfidencialumą.
Asmuo, duodamas gydytojui kyšį, daro nusikalstamą veiką, tai neteisėta ir užtraukia atsakomybę tiek pacientui, duodančiam kyšį, tiek gydytojui, paimančiam kyšį.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pažadėjęs duoti ar davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai.
Jeigu asmuo mano, kad jam yra nesuteiktas reikiamas gydymas, dėl galimo paciento teisių pažeidimo ar netinkamos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka), gali pagal kompetenciją kreiptis į gydymo įstaigos vadovybę, išsamiai išdėstydamas aplinkybes apie galimą teisių pažeidimą ar netinkamą paslaugų suteikimą.
Nesutikdamas su skundo nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, turi teisę paduoti skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kuo daugiau bus neabejingų korupcijai ir pilietiškų žmonių, tuo daugiau korupcijos atvejų galėsime nustatyti ir taip padidinti skaidrumą šalyje“, – sakė R. Keblienė.
