Tokių rungtynių, kokios buvo su gruzinais nesitikėjau ir net ne į tą pusę mąsčiau... Ir tai yra krepšinio gražumas, ir už tai aš jį myliu – tokio lygio turnyruose niekad nieko negali prognozuoti, čia silpnų nėra. Na, gerai, beveik nėra. Įspūdingai gražios rungtynės. Ir ne tik dėl Jono Mačiulio žygdarbių. Nustebino ir tai, kad gruzinai žaidė korektišką krepšinį, o taip retai žaidžia pietiečiai. Juk jie karštesnio būdo, lengviau užsidegantys, karščiau reaguojantys.
Karštų reakcijų netrūko ir mūsų komandoje, jei aistruoliai arenoje išvis visą laiką prastovėjo, tai lietuvių atsarginių suolelis šokinėjo į viršų po keletą kartų per minutę. O tai reiškia azartą, užsidegimą bei norą tuo apkrėsti visus šalia esančius. Ir pavyko...
Apie Joną Mačiulį ir jo benefisą pasakysiu tik tiek, kad nelabai pamenu analogiškai sužaidusio lietuvio per visą savo važinėjimo su rinktine istoriją. Taip, buvo labai gerų dienų Linui Kleizai, Renaldui Seibučiui, Mantui Kalniečiui, tačiau būti mama, tėte, močiute viename asmenyje ir daryti viską vienam aikštelėje pasisekė tik Jonui!
Visada rašau, kad tokiuose čempionatuose svarbiausios rungtynės – ketvirtfinalis. Ir jis atėjo. Kausimės su italais – galingais, geruose klubuose žaidžiančiais žaidėjais. Gal vienintelis jų minusas – nemėgsta gintis bei puola labiau individualiai (beje, panašiai žaidžia ir gruzinai), o tai paranku mūsų komandai. Geležinė gynyba bei greitas puolimas bus raktas į pergalę. O kad vyrai tai moka, jau įrodė ir šiame čempionate.
Po rungtynių su gruzinais paskambinau keliems mūsiškiams, jau esantiems Lilyje, pasveikinau. Na ir įspūdžių išgirdau... Be to, kad ragelis sproginėjo nuo emocijų bei „Lietuva, Lietuva“, dar išgirdau, kad Lilis – ne Ryga (braliūkai, didelis komplimentas Jums!) – tiek paslaugų kokybės, tiek kainų prasme. 4 žvaigždučių viešbučiai atrodo kaip dviejų, 3 žvaigždučių – kaip hosteliai ar bendrabučiai. Iš centro iki arenos nuvažiuoti taksi kainuoja apie 50 eurų (tai Rygoje kainavo ~5-10 eurų), ir ne dėl to, kad atstumas būtų daug didesnis... Žodžiu, gavau pasiūlymą išsinuomoti automobilį atvykus, nes taip būtų pigiau.
Ir apie bilietus. Jų kainos toliau nenustoja stebinti – ketvirtfinalio rungtynėms aistruoliai „guldo“ jau po 100 eurų... Yra ir pigesnių dvigubai, tačiau vėl perkami bilietai į F04 sektorių (ten ir rekomenduoju pirkti bilietus visiems, kad visi būtų daugiau mažiau vienoje vietoje ir padidintų „sirgimo“ efektą). Kaip išsireiškė bičiulis „būgnininkas“ Paulius – mes tik įžengę į areną supratome, kodėl sprendimas pirkti bilietus po 86, o ne 34 eurus buvo pasakiškas – tiesiog neturime žiūronų...
Daug kas, girdžiu, sako – jau dabar lietuviai iššoko aukščiau bambos šiame čempionate, vertinant jų žaidimą. O aš sakau – nė velnio. Viskas dar tik prasideda!