Taip, ši mintis kilo man, eilinei abiturientei iš Vilniaus. Meluočiau sakydama, jog dvylika metų praleidau miegodama suole, o vadovėliai sėkmingai dulkėjo stalčiuose, tačiau nesu iš tų, kurie turi ryžto palinkę prie knygų praleisti tris ar keturias valandas kasdien. Taigi, atėjo laikas mano įgytas žinias susisteminti, spragas - užkaišyti, o skyles - užlopyti. Kai suvokiau, kad namie pati to padaryti neįstengsiu, ėmiau ieškoti prieglobsčio, t.y. išmaniųjų korepetitorių.

Kuo daugiau - tuo madingiau?

Visgi, išsirinkti kvalifikuotą ir savo darbą mylintį pedagogą nėra taip paprasta. Paklausinėjusi nustebau, kiek daug mano bendraklasių varsto korepetitorių namų duris jau kelerius metus! „Dabar taip yra. Niekas tau nepakartos to, ko neišmokai, dar aprėks arba išjuoks. Pinigai daro savo: korepetitorius mane pasitinka ir išlydi su šypsena! Dabar net keista neturėti papildomų mokytojų, šis reiškinys visiškai normalus, tai tampa netgi nauja mada. Tenka investuoti, kitaip nieko nebus. Tikiuosi, jog tai atsipirks“, - dalinasi įspūdžiais dvyliktokė, prieš brandos egzaminus  savo žinias tobulindama net trijose srityse.

Mokslo vaisiai saldūs, o šaknys.. brangios?

Šiandien papildomos korepetitoriaus pamokos (2 val.) kaina Vilniuje svyruoja nuo 40 iki 85 (!Asmeninė patirtis) litų. Iš smalsumo ėmiau skaičiuoti, kaip ši „nauja mada“ per kelis metus ištuštino mano mielos bendraklasės tėvų kišenę.

Taigi, įsivaizduokime, kad vidutinis užmokestis už papildomą ruošimą brandos egzaminams Vilniuje yra apie 60 litų. Jeigu mokinys turi keturias papildomas pamokas per savaitę (o tokių atvejų yra nemažai, pavyzdžiui, tobulinasi matematikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos ir istorijos srityse), per 7 dienas tėvų piniginės palengvėja 240 litų. Nesunku padauginti, per mėnesį ši suma užauga iki 960 litų. Mokslo metai trunka 9 mėnesius, tad per metus suma šokteli iki 8640 litų.

Jei mokinys pradeda gilintis į karčiąsias mokslo šaknis jau nuo vienuoliktos klasės, suma dvigubinasi – ir mes turime nei daug, nei mažai - 17 280 litų, kai populiariausių studijų programų, pritraukiančių didžiausią studentų susidomėjimą (pavyzdžiui, ekonomika ar teisė), metinė kaina į valstybės nefinansuojamą vietą Vilniaus universitete yra 4500 litų (+ viltis po pusmečio gauti studijų krepšelį). Gal verta pamąstyti, kur labiau apsimoka investuoti?

Nepamirškime to, kad didžiąją dalį korepetitoriams mokamų pinigų mes  tiesiog sėkmingai padedame „nuplauti“ nuo mokesčių, nes anaiptol ne visi jie yra įsigiję verslo liudijimą, leidžiantį užsiimti mokytojavimu.

LR Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad mokytojui ugdyti mokinius, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to paties dalyko programą, yra draudžiama. Visgi, „šešėlinio“ verslo „atstovų“ yra vos ne kiekvienoje mokslo įstaigoje, o su tuo privalanti kovoti  mokyklos vadovybė į šį reiškinį, deja, dažniausiai žvelgia pro pirštus.

Visiškai sutinku, jog mokytojo darbas - sunkus ir atsakingas, sutinku, kad dauguma mokytojų - sąžiningi ir rūpestingi, tačiau mokytojas, per pamokas nuolat grasinantis streiku ir amžinai nepatenkintas per mažu atlyginimu, o namuose „sukantis“ nelegalų korepetitoriaus verslą, tiesiog negali būti moksleivių autoritetas.

Visgi, kosminės sumos prieinamos ne kiekvienai šeimai. Kaip abiturientė, vertinanti tėvų darbą ir uždirbamus pinigus, siūlau kelias alternatyvas, padėsiančias sutaupyti, o galbūt net ir išvengti papildomų korepetitorių paslaugų:

1. Raudona šviesa serialams, animaciniams filmams ir pokalbių laidoms.

Grįžę iš mokyklos abiturientai mėgsta pavargusią sielą atgaivinti televizoriaus terapija. Naudos mažai, nes tokiu laiku televizijos ekranuose - „Simpsonai“ ir „Meilės sūkury“, kurie ne tik įtraukia, bet ir leidžia pamiršti apie krūvą namų darbų. Gydytojai siūlo visus serialus ar pokalbių laideles iškeisti į saldų valandos trukmės miegą, po kurio kiek atvėsusi abituriento smegeninė bus vėl pasiruošusi kibti į darbą.

2. Protinį darbą keisk fiziniu.

Išmanieji terapeutai teigia, kad smegenys ilsisi tuomet, kai dirba raumenys, tad besimokydamas padaryk pertraukėlę - pavažinėk dviračiu ar atlik trumpą mankštą tiesiog savo kambaryje.

3. Prekybos centrai ir kino teatrai dirba ir savaitgaliais!

Dažnai vyresniuosius stebina besigrūdanti paauglių minia „Akropolyje“ darbo dienų vakarais, dažnai ir pamokų metu. Nėra ko skubėti, naujos kolekcijos iš lentynų nepabėgs, o gerą filmą daug maloniau bus žiūrėti savaitgalį, negalvojant apie rytojaus kontrolinius.

4. STOP „Facebook‘ui“?

Tai turbūt didžiausias ne tik mano, bet ir daugelio abiturientų laisvo laiko ryklys. Neįsivaizduoju, kaip būtų galima apriboti laiką, kurį mes praleidžiame tuščiai žiopsodami į tas pačias nuotraukas ar naujienas, bet žinau tik vieną išeitį: prašykite mamų, tėčių ar vyresnių brolių, kad pavakarėmis tiesiog išjungtų internetą!

Dar viena alternatyva - „Facebook'o“ naujienas tikrinkite savo telefonuose, važiuodami namo ar eidami iš mokyklos, taupysite laiką ir akis namų darbams!

5. „Kuo noriu būti aš?“.

Ir galų gale, iškelkite sau tokį klausimą, aplankykite atvirų durų dienas universitetuose ir kolegijose, pabendraukite su įvairių profesijų studentais, absolventais ir dėstytojais, raskite visus lūkesčius atitinkančią specialybę, nes siekis išpildyti savo svajonę ar užsibrėžtą tikslą gali motyvuoti daug labiau nei korepetitoriams išleidžiami tėvų pinigai.

Kiekvienam abiturientui (ir sau, žinoma) linkiu, kad pavyktų sėkmingai (ir nebrangiai) baigti mokyklą, linkiu sutaupyti kuo daugiau savo laiko, savo nervų ir savos sveikatos, kuri, matyt, kol kas vis dar nėra įperkama.

--
Šis straipsnis yra DELFI Piliečio abiturientų straipsnių ciklo apie pasiruošimą artėjantiems egzaminams dalis.