aA
Pirmoji asociacija, išgirdus šios knygos pavadinimą, – nuostaba. Negi tai bus anekdotais apipinta sovietinės partizanės Marytės Melnikaitės istorija? Neklydau tik dėl vieno: romanas remiasi dokumentine medžiaga, dramatiška pokario situacija Rytprūsiuose ir Lietuvoje.
A. Šlepiko „Mano vardas – Marytė“ recenzija: besidomintiems istorija ir nebijantiems sentimentų
© Shutterstock nuotr.

Ši knyga jau išlepinta skaitytojų dėmesio: tapo 2012 metų knygos laureate ( kartu su Rimvydo Stankevičiaus poezijos knyga „Šokis su vilkais“), apie ją prirašyta nemažai įvairių recenzijų. Ne veltui sakoma, kad su knyga yra susiję bent du žmonės: vienas ją kuria, kitas interpretuoja skaitydamas. Todėl nenuostabu, kad neretai atsiliepimų yra daug, o kiekvienas skaitytojas randa sau artimų ar aktualių dalykų. Šį kartą norėčiau daugiau pasvarstyti apie smurtą.

Kam vertėtų skaityti šią knygą?

Pirmiausia - besidomintiems istorija. Jei nebūčiau anksčiau mačiusi kažkokio filmo apie sovietinių karių elgesį Rytprūsiuose, vargu ar būčiau patikėjusi, jog tokio žiaurumo būta. Šiuo aspektu šis romanas atsiduria šalia Dalios Grinkevičiūtės memuarinės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“.

Abiejose apnuoginta šiurpi priešu paskelbto žmogaus kasdienybė, parodoma, kad nesigailima ir pačių silpniausių - vaikų, moterų...O dori žmonės neskirstomi pagal tautybę. Rusų karininko besilaukianti žmona yra tokia pat jautri vaiko skausmui kaip ir lietuvė. Jos abi vilko vaikams primena motinas.

Pabrėžiamas kultūringo žmogaus humanizmas, literatūrinio auklėjimo svarba: „Kai pasirodė pirmieji rusų kareiviai, žmonės meldėsi, bijojo, tačiau tikėjo, kad Tolstojaus ir Dostojevskio ainiai nebus nuožmūs laukiniai užkariautojai...“. Daugelio knygoje aprašytų kančių priežastis ta, kad „Tolstojaus tie vaikinukai raukšlėtais nuo karo veidais nebuvo skaitę...“.

Matyt, tai simptomatiška, nes ir dabar brutali, intelekto nepaliesta jėga nemėgsta susitikti su kuo nors žvilgsniu. Vos ne apie šiais laikais vakarais slampinėjančias gaujeles parašyta: „Žmonės kaip žvėrys, jeigu pažiūrėsi jiems į akis, jie iš karto puls, jie nelauks, jie kaip šunys arba vilkai, jiems negalima žvelgt į akis...“.

Neretai tenka išgirsti paaiškinimus: „trenkiau, nes jis į mane pasižiūrėjo“, „ papurškiau pipirinėmis dujomis, nes į mano pusę pasižiūrėjo ir nusijuokė“... Nors Šlepiko knygoje vaizduojamas XX amžiaus viduryje karo nualintų žmonių gyvenimas, bet neapleidžia nuojauta, kad bendražmogiškos problemos išliko. Liūdna, kad nors nėra karo, o smurtas išliko toks pat gajus ir susidarius palankioms aplinkybėms jis greitai suvešėtų...

Ir kas atsakys į klausimą, kodėl kartais žmogus, atrodantis kaip normalus, ima ir virsta žvėrimi? Romane, žiūrėdama į ginkluotus stribus, dėl to stebisi Renatė: „netikėtai pamanė, kad jie yra beveik visiškai tokie patys žmonės.“

Jeigu kas dabar labai „depresuoja“, kad Lietuvoje nebeįmanoma gyventi, jei kasdien atrodo, kad visko trūksta ir jau pasiekta vos ne skurdo riba, ši knyga galėtų būti kaip terapijos seansas. Reikia tik pasinerti į jos vaizduojamą pasaulį.

„Nubausk mane, tėve, už tai, kad nežinojau, už tai, kad nesaugojau, kiekvieną akimirką nesidžiaugiau tuo gyvenimu, jo smulkmenomis, kurios ir yra laimė, nubausk mane, kokia nori bausme, tik leisk man atbusti iš sapno, tik leisk prisikelti iš šitos šlapios ir negyvos žiemos, nuprausk man akis gyvybės vandeniu, kad praregėčiau, kad viskas nušvistų būta kasdienybe, kad išsisklaidytų mirties demonų užleistas sapnas...“.

Jei šis vaiko prašymas - malda pasieks skaitytojo sielos gelmes, tada tikrai atrodys, koks geras ir visko gausus yra mūsų neretai keikiamas gyvenimas...

Kam nereikėtų šios knygos imti į rankas?

Pirmiausia žmonėms, nemėgstantiems sentimentų, nes pasakojimas kai kur laviruoja ties sentimentalumo riba. Yra nemažai poetinių scenų, neišvengta romantinės meilės štampų ( Stasės ir jos vyro idiliška meilė, pasiaukojimas). Netiks ji ir per daug dideliems estetams dėl šiurpių scenų, vietomis paviršutiniško pasakojimo, pereinančio į kino scenarijaus žanrą.

Nors ši knyga sukrečia šiurpia istorine ir bendražmogiška tiesa, bet yra skirta lengvam laisvalaikio skaitymui, pavyzdžiui, vakarui su knyga.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Dėl nemokėjimo skaityti 85-erių kaunietė pasijuto lyg nusikaltėlė: kontrolė išprašė lauk ir nubaudė (145)

Skaityti nemokančios senolės klaida kontrolei buvo nė motais. Anūkės teigimu,...

Merginoms teko išeiti iš Kauno kavinės: sakė, galioja vienos valandos politika (123)

Norime pasidalinti savo nemalonia patirtimi vienoje Kauno kavinėje. Apie ją jau buvo rašyta anksčiau.

Vaizdelis paplūdimyje moterį grąžino 30 metų atgal: tai – gėdinga (56)

Buvau Valakampių paplūdimyje ir irgi noriu papasakoti apie tualetus. Nesitikėjau, kad to reikės...

Nufotografavo senovinę bažnyčios tupyklą: persižegnoji ir eini (23)

Nors senųjų lauko tualetų-būdelių jau turėjo nelikti, jos vis dar daug kur pastebimos.

Pačiame Vilniaus centre – neregėto įžūlumo vairuotojo poza (138)

Sakote, baisu taip statytis? Ne, mums čia jau kasdienybė.

Top naujienos

Po Ispanijos mokslininkų atradimo COVID-19 pandemijos istoriją teks perrašyti iš naujo? (50)

Jeigu pasitvirtins tai, ką dar nerecenzuotame straipsnyje neseniai aprašė ispanų gydytojai,...

Automobilių mokestis gali įnešti pokyčių: perspėja dėl apgavysčių, dalies žmonių laukia du keliai (67)

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių registracijos mokestis – jį reikės...

Šventinę dieną verta pasiimti skėtį (3)

Sekmadienio dieną lietaus bus mažiau, lis tik trumpai, didžiausia tikimybė prognozuojama...

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (241)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio sporto šakų centrui vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (109)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (21)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (100)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (19)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Komišką įvartį įmušęs „Bayern“ iškovojo ir Vokietijos taurę (3)

Miuncheno „Bayern“ futbolininkai šeštadienio vakarą Berlyno Olimpiniam stadione iškovojo...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (55)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

|Maža didelių žinių kaina