Pinigai turi paprastą savybę - tiems, kurie moka su jais elgtis, juos suvaldyti, jie yra dosnūs ir padeda pagausinti jau turimus pinigus. Tie, kurie nežino pinigų valdymo taisyklių ir su jais elgiasi lengvabūdiškai bei, vos gavę, išleidžia, anksčiau ar vėliau patiria šaižius pinigų kirčius. Septyni žingsniai, kuriuos pradėjome žengti nuo praėjusio gruodžio, padės rasti kelią, palikdami neigiančiuosius ar abejojančiuosius finansinių priklausomybių liūne. Šiandien žengsim paskutinį ir sudėliosim visus taškus ant „i“.
Pinigai, iš esmės, turi tik tris teisingas funkcijas:
1) Investuoti. Pradėjus nuo pinigų įdarbinimo pradinės mokyklos - indėlių, vėliau galima nueiti tolimą ir pelningą investuotojo kelią, investuojant į akcijas, obligacijas, investicinius fondus, žaliavas, o galiausiai - perkant nekilnojamąjį turtą bei verslus. Nors sakoma, jog ne piniguose - laimė, tačiau, mano nuomone, daug maloniau rinktis savo kryptį, jei eliminuojama būtinybė per mėnesį sugeneruoti tam tikrą kiekį pinigų, kuri vėliau tampa priklausomybe.Vis dėlto, daugelis iki šiol dirba tik dėl pinigų, o juos gavę - lengvai išleidžia ir dar pasiskolina. Tokie veiksmai nei prie investavimo, nei tuo labiau prie finansinės laisvės nepriartins.
2) Išleisti. Sakysim, jūs pakliuvote į tų laimingųjų gretas, kurie nuėjo sudėtingą kelią finansinės laisvės link. Kas jums trukdo pakeliauti aplink pasaulį, atostogauti ten, kur norite, pirkti norimą automobilį, namą ar kitą daiktą už grynus pinigus, jei neturite įsipareigojimų, tačiau esate visiškai apsirūpinę savo bei vaikų ateitimi, o investicijų grąža pilnai garantuoja pragyvenimą? Pinigus leisti tada, kai turi įsipareigojimų ar netgi jų mėnesio įmoka viršija pajamas ir tada, kai esi užtikrintas ne tik šiandiena, bet ir rytdiena - didelis skirtumas. Be abejo, dideli pinigai su savimi atsineša ir dideles pagundas, sugadina žmogų, na, bent jau taip sako žmonės. Todėl pirmiausia reiktų orientuotis ne į konkrečią sumą, kurią norite turėti, o į tai, kokiu žmogumi reikia tapti, kad būtumėte vertas tokios pinigų sumos.
3) Aukoti. Lankausi bažnyčioje ir pastebiu, kad toli gražu ne kiekvienas, kuris į ją ateina, įmeta monetą, kai yra renkamos aukos. Įdomu, kaip elgiasi tie, kurie joje nesilanko. Labai tikėtina, jog mus užvaldęs godumas neleidžia atgniaužti delno ir pasidalinti. Juk visko neturėsi. Biblijoje parašyta, jog turime aukoti dešimtinę - dešimtąją dalį nuo turimų pajamų (ir čia visiškai nesvarbu, ar nuo pajamų „ant popieriaus“, ar „į rankas“). Kiek iš mūsų tai darome? Galbūt, jei ištiestume rankas ir nebijotume prarasti to, ką taip stropiai slepiame delne, mus pasiektų dar didesnės ir iki šiol neregėtos gėrybės?
Savaime suprantama, mums reikia pavyzdžio. Geresnių tėvų, darbdavių, kolegų. Žmonių, kurie nors ir žiūri į save, tačiau mato ir kitą. Tokių, kuriems asmeninės naudos siekis bet kokiomis priemonėmis dar nėra atėmęs sveiko proto. Tokių, kurie duoda ne tikintis gauti, o patirdami tą pasidalijimo malonumą.
Be to, pasiekę finansinę laisvę privalome dar labiau pasirūpinti savo kūnu ir protu - valgyti sveiką bei kokybišką maistą, nuolat sportuoti, plėsti savo akiratį skaitant knygas, domėtis įvairiais dalykais. Kas iš tų pinigų, jei nesijaučiame sveiki ar visiškai save realizuojantys, tobulėjantys? Ar tada jausimės laimingi? Vargu.
Mano patirtis: tam, kad galėčiau aprašyti savo patirtį didinant kapitalą ir aukojant, visų pirmiausia turiu įkopti į kitus 6 finansinės laisvės laiptelius. Virsmas, bet kuriuo atveju, visada prasideda galvoje. Pastebiu, jog po šios programos kitaip vertinu daugelį dalykų, kad ir tą patį aukojimą. Be abejo, jei žmogus nėra įpratęs to daryti, tai prireiks laiko, kol išties pajus malonumą tiesiog aukodamas be maskuojamo lūkesčio dėl galimos naudos. Tačiau viskas yra būtent taip, kaip ir minėjau pradžioje: šie žingsniai - paprasti, tik juos ryžtingai įgyvendinti ir nesustoti susidūrus su pirmomis kliūtimis - ne kiekvienam įveikiama užduotis.
Sveikinu tuos, kurie kartu su manimi du mėnesius dėjo pagrindus keliui į finansinę laisvę! Pradėję lėšomis „gaisrų gesinimui“, mes ilgainiui sužinojome, kaip greičiau padengti visus vartojimo įsipareigojimus, kaip atsidėti pajamų „juodai dienai“, kokios priemonės tinkamiausios ilgalaikiam taupymui, o kokios - lėšų vaikų studijoms sukaupimui ir galiausiai kaip anksčiau grąžinti būsto paskolą. Linkiu šias žinias paversti veiksmais, kurie padės pasiekti išsvajotąją finansinę laisvę!