7 nėštumo mėnesį kūdikio netekusi vilniečių pora kenčia ir nuo karantino: šis Vyriausybės draudimas tiesiog nelogiškas

Esu Inga, 31 metų jauna moteris. Esu marketingo specialistė, visą gyvenimą gyvenusi ir dirbusi Lietuvoje, čia mokėjusi mokesčius. Rudenį, kaip ir kiekvieną kartą, dalyvavau rinkimuose, balsavau už Ingridą Šimonytę, nes tikėjau, kad ji puikiai suformuos Vyriausybę ir priims teisingus sprendimus. Ir šiuo metu pirmą kartą tiek savo, tiek Vyriausybės sprendimais suabejojau.

Tiek pirmojo, tiek antrojo karantino laikiausi aš ir mano draugas sąžiningai, visą laiką dirbom iš namų, nėjom į parduotuves (nuo gruodžio pradžios nebuvom nė karto), nė vieno karto nematėm nei draugų, nei tėvų, net darbe nebuvom. Vienintelės pramogos – pasivaikščiojimai. Paminėsiu, kad gyvename pačiame Vilniaus centre, 30 butų daugiabutyje. Dėl karantino ribojimų mes beveik nepraradom pajamų, tačiau baigiam prarasti gyvenimą.

Lapkričio gale netekom vaiko, 7 nėštumo mėnesį įvyko persileidimas (nei koronavirusas, nei karantinas su tuo nėra susiję). Psichologinė būsena – daugiau negu baisi. Sprendžiam ją psichologų pagalba ir, panašu, pavyksta išsikapstyti. Karantinas, aišku, nepadeda.

Noriu pabrėžti, kad iš esmės pritariu visiems ribojimams ir nepritariu net grožio salonų ar nebūtinų prekių parduotuvių darbui (žinoma, man lengva kalbėti, kai aš gaunu pastovias pajamas). Tačiau nesuprantu ir nesuvokiu robojimų judėti tarp savivaldybių. Suprantu šį draudimą per šventes, kad žmonės nešvęstų jų su giminėmis, bet riboti visą laiką...

Vienintelė likusi pramoga yra pasivaikščiojimai gamtoje. Taip, Vilniuje yra gamtos, tačiau yra ir daugiau nei pusė milijono žmonių. Negaliu suprasti, kodėl negalima išvykti pasivaikščioti į mišką už miesto, kur bus saugiau, nebus begalės žmonių? Matėt, kas darosi prie ežerų ir miškų Vilniuje, automobilių nėra kur pasistatyti. Auginam du šunis, kur juos paleisti palakstyti? Nors ir labai draugiški mūsų šunys, tačiau paleisti juos ten, kur galėtų išgąsdinti kitus asmenis?

Pasakysiu atvirai – šiuo nelogišku nepagrįstu sprendimu jūs skatinate galvoti, kaip pažeisti karantiną (o idėjų jau nemažai – tėvai gyvena pajūryje, tai gal pakeisti registracijos vietą, sudaryti ilgalaikės nuomos buto Druskininkuose sutartį, gauti darbdavio raštą, kad man yra būtina važiuoti iš Vilniaus, užsiregistruoti kitame mieste pas gydytoją, gauti tai patvirtinančią žinutę, o nuvykus į tą savivaldybę vizitą atšaukti ir pan.).

Ir dabar turbūt yra logiškiau važiuoti į Lenkiją (pasivaikščioti, Karlai, pasivaikščioti) ir tada dvi savaites būti izoliacijoj, tačiau bent kartą per kelis mėnesius įkvėpti gryno oro, kuriuo nekvėpavo tūkstančiai kitų daugiabučių gyventojų, ir leisti šunims palakstyti. Galiu sau leisti skristi ir į Ispaniją, bet ar toks yra Vyriausybės tikslas? Kad taip žmonės elgtųsi karantino metu?

Kodėl negalima draudimus tikslinti nurodant, kad judėjimas tarp savivaldybių leidžiamas tik pasivaikščiojimo tikslu. Juk dabar ir iš namų galim išeiti tik dėl rimtos priežasties (o pasivaikščiojimas prie jų priskiriamas). O bendrauti keliems ūkiams draudžiama ir savo, ir kitose savivaldybėse...

Pirmasis karantinas man buvo nepajaučiamas, nes savaitgaliais važiuodavom į miškus. Antrasis karantinas yra blogiausia, ką gyvenime patyrėm, nes baigiam uždusti nuo Vilniaus oro.

Paminėsiu, kad mano abu tėvai gydytojai, aš iš arti žinau, kokia yra situacija ir dėl ko viskas, bet tai, kas yra daroma, yra nebelogiška net pačių gydytojų nuomone.

Nusprendus viešinti šį mano laišką paprašysiu paslėpti mano vardą ir pavardę, o Vyriausybės ir ministerijų ir kitų įstaigų paprašysiu atsakyti į šį laišką, pagrindžiant draudimo išvykti iš savivaldybės ribojimą ir nurodant išimtis, kurioms esant, galima palikti savivaldybę arba pateikiant nuorodas, kur tas išimtis galima rasti.

***

Sveikatos ministerijos atstovų teigimu, sprendimus, atsižvelgiant į bendrą epidemiologinę situaciją ir ekspertų rekomendacijas, kolegialiai priima Vyriausybė.

„Kadangi koronavirusas plinta per žmonių fizinį kontaktą, kontaktų ribojimas ir mobilumo mažinimas yra labai svarbus infekcijos plitimui suvaldyti. Atsižvelgdama į tai, kad sergamumas COVID-19 tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse tebėra aukštas, Sveikatos apsaugos ministerija ragina gyventojus laikytis galiojančių judėjimo ribojimų bei kitų infekcijų kontrolės priemonių.

Ministerija primena, kad šiuo metu išvykti iš savo savivaldybės galima tik išimtiniais atvejais, pvz., darbo arba sveikatos priežiūros reikalais, taip pat aplankyti vienišų asmenų laikantis „socialinio burbulo“ taisyklių.

Kaip reguliuojamas judėjimas tarp Lietuvos savivaldybių, plačiau gali pakomentuoti Vidaus reikalų ministerija“, – teigė SAM atstovai.

Pagalba krizinio nėštumo atveju

VšĮ "Krizinio nėštumo centras" Tel. [phone], [e-mail], www.neplanuotasnestumas.lt

Gyvybės langeliai Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai-pagalbos centras „Šeimos slėnis“, Žolyno g. 47 ,Vilnius 10210 VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika, Architektų g. 77, Šiauliai 78170 Kauno Prano Mažylio gimdymo namai, V. Putvinskio g. 3, Kaunas 44212 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai, Miško g. 27, Kaunas 44313 Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai, Panevėžys, Staniūnų g. 41 Marijampolės miesto ligoninė, Palangos g. 1, 68188 Marijampolė VšĮ Tauragės ligoninė, V. Kudirkos g. 2, LT-72214 Tauragė VšĮ Jonavos ligoninė, Žeimių g. 19, Jonava Klaipėdos universitetinė ligoninė, Liepojos g. 41, Klaipėda 92288

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.