aA
Šį straipsnį parašyti paskatino keli neseniai įvairiuose interneto portaluose perskaityti straipsniai. Jie buvo apie Darbo kodeksą (-us), vidutinius atlyginimus, emigraciją ir pan. Kad ir kaip nenorėtume to pripažinti, bet Lietuva jau yra Vakarai, o ne Rytai. Manote kitaip? Pabandykite palyginti Lietuvą su kitomis, iš SSRS išsivadavusiomis šalimis.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pas mus aukštesni atlyginimai, mes esame ES ir NATO nariai, galime laisvai keliauti po užsienio šalis (tėtis pasakojo, kad sovietiniais laikais net norint į Lenkiją nuvažiuoti reikėdavo prieš pusę metų kreiptis į vietines valdžios įstaigas leidimo; o dabar ar to prašome?). Ir tiesiog gyvename geriau. Tačiau apetitas kyla bevalgant – norisi lygintis ne su Rytais, o su Vakarais. Na, bet visada yra gerai turėti, ko siekti.

Labai daug šnekama apie atlyginimus ir kaip juos pakelti (ar kiek jie jau buvo pakelti). Pavyzdžiui, DELFI perskaičiau, kad „ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) neatskaičius mokesčių sudarė 793,3 eurų: valstybės sektoriuje – 806,6 eurų, privačiajame sektoriuje – 786,7 eurų“. Puiku. Tačiau žinote, kokia problema? O kiek ta alga pakilo didesnę nei vidutinę algą uždirbantiems žmonėms? Ar Jūs žinote? Aš nežinau.

Kodėl tai svarbu? Svarbu todėl, kad kažkaip vis negirdžiu, kas bus daroma, kad Lietuvoje daugėtų daugiau nei vidutinę algą uždirbančių žmonių? Vėlgi – kad ir kaip nenorėtume to pripažinti, bet Lietuvoje yra daug tokių žmonių, kurie uždirba daugiau nei vidutinę algą. Ir jų vis daugėja. O jei tu uždirbi daugiau, mokesčių ir išmokų sistema Lietuvoje nėra labai paranki. Norite, įrodysiu?

1) Vienam mano draugui darė operaciją. Savaitę pragulėjo ligoninėje, po to nedarbingas buvo dar mėnesį, laukė reabilitacija. Ir žinote, ką jis pasakė? „Negaliu sirgti – man per brangu. Valstybė skatina grįžti į darbą“. Kodėl? Viskas labai paprasta.

Remiantis „Sodros“ skaičiuokle, maksimali išmoka už ligos dieną yra 54,25 eurų (kai mokama 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, ją „Sodra“ moka nuo trečios ligos dienos – DELFI). Smagu. Padauginam iš 21 darbo dienos (vidutiniškai) ir gausime, kad už šį laikotarpį tau „Sodra“ maksimaliai gali išmokėti 1139,25 eurų. Nuskaičiuojam gyventojų pajamų mokestį (15 proc.), privalomojo sveikatos draudimo įmoką (6 proc.), tad, iš viso 21 proc., ir gausime, kad sirgdamas už mėnesį gali gauti ~ 900 eurų. Sakote, neblogai? O, taip. Problema – mano draugo atlyginimas darbe už mėnesį (po mokesčių) 900 eurų dydį viršija ne procentais, o kartais. Tad, vadinasi, tave skatina grįžti į darbą, nes tavo pajamos gerokai sumažėja. Net ir ne visai pasveikus.

Pastaba: aš pats šiemet nesu sirgęs (buvęs „ant biuletenio“), pernai taip pat (jei atmintis neapgauna). Taip kad išmokų iš „Sodros“ nesu gavęs šiuos dvejus metus.

2) Mokesčiai „Sodrai“ yra taip pat įdomi tema. Uždirbant „ant popieriaus“ – 380 eurų, nuo šio atlyginimo „Sodrai“ sumokėsime 6 proc. sveikatos draudimo mokesčių, tai sudarytų 22,8 eurų. Kol kas neblogai. Einame toliau.

500 eurų „ant popieriaus“ – 30 eurų.
1000 eurų „ant popieriaus“ – 60 eurų.
1500 eurų „ant popieriaus“ – 90 eurų.
2000 eurų „ant popieriaus“ – 120 eurų.
2500 eurų „ant popieriaus“ – 150 eurų.
3000 eurų „ant popieriaus“ – 180 eurų.

Ir t.t.

Supratote, prie ko lenkiu? Kylant algai „ant popieriaus“ ir jai viršijus „vidutinę algą“ greitai pasidaro tokia situacija, kad tu moki vis daugiau ir daugiau mokesčių, o ką gauni? Greitai susiklostys tokia situacija, kad tu nuo atlyginimo„ant popieriaus“ sumoki daugiau mokesčių negu Lietuvoje yra minimali alga.

Mano nuomone, yra visiškai sąžininga, kad daugiau uždirbantys turi mokėti daugiau mokesčių (nesvarbu, kaip tuos mokesčius vadinsime – progresiniais, didesniais ar dar kitokiais). Tačiau kuo skirsis sveikatos priežiūros paslaugos, sumokėjus mokesčius nuo minimalios algos (22,8 euro) ir sumokėjus mokesčius nuo, pavyzdžiui, 1500 eurų (90 eurų – 4 kartus daugiau mokesčių)? Atsakymas – niekuo.

3) Mano situacija. Man tirpsta ranka. Ok, reikia eiti pas gydytoją. Taigi, mano gydymo procesas atrodė taip:

a) Užsirašiau pas šeimos gydytoją. Savaitę pralaukiau vizito, paprašiau siuntimo pas neurologą;

b) Gavau siuntimą. Užsiregistravau po mėnesio („talonų nėra anksčiau“). Man neurologas išrašė siuntimą echoskopijai;

c) Vėl mėnesį pralaukiau eilėje. Pasidariau tyrimą. Iš naujo užsiregistravau pas neurologą;

d) Po mėnesio patekau atgal pas savo neurologą. Išrašė kitą siuntimą (nepamenu kur);

e) Vėl apie mėnesį pralaukiau. Atlikau dar į vieną tyrimą.

Rezultatas: per pusę metų aplankiau 6 gydytojus, vidutiniškai laukiau apie mėnesį eilėje patekti pas gydytoją. Pakeičiau kelias kompiuterio klaviatūras ir, atrodo, tai padėjo. Ranka tirpsta mažiau.

Be abejo, negali būti tokios nesąmonės, kad kuo daugiau mokesčių sumoki, tuo greičiau patenki pas gydytoją. Tai būtų visiškas absurdas.

Aš turiu daug draugų medikų (tiek rezidentų, tiek gydytojų), kurie papasakojo, kaip jie sunkiai dirba. Aš juos gerbiu. Ir tikrai ne gydytojų, dirbančių ligoninėje, kaltė, kad taip veikia sistema. Bet o tai ką man daryti, jei man skubiai reikia medicininės pagalbos, bet aš vis laukiu kažkokioje eilėje? Mokant sveikatos draudimo mokesčius nuo „vidutinės algos“ dar imti ir „mokamus talonus“? Tai aš jau antrą kartą sumokėsiu už Sveikatos apsaugą!

Mielieji, pripažinkim – žmonės, uždirbantys „didesnę nei vidutinę algą“, finansuoja sveikatos apsaugos sistemą. Eilė visiems ta pati. Tik skiriasi sumos, sumokamos nuo algos.

4) Einame toliau. Kuo daugiau tu uždirbi, tuo mažiau tau visokių kompensacijų priklauso (šildymo, mokesčiai už darželį ir pan.). Sakote, reikia paremti neturtingesnius? Pritariu! Tad uždirbant „didesnę nei vidutinę algą“ tau neapmokestinamas pajamų dydis yra netaikomas (alga sumažėja), tu moki pilną kainą už, pavyzdžiui, vaikų darželį (pajamos vėl sumažėja) ir t.t. Bet save gali laikyti gana turtingu;

5) Mano draugui, uždirbančiam didesnę nei vidutinę algą, gimė dvynukai (berniukas ir mergaitė). Turbūt žinote, kad tokiu atveju abu šeimos nariai gauna apmokamas atostogas (vienas pasirenka metus ar dvejus išeiti atostogų, kitas gauna mėnesį atostogų). Esmė – kiek tas išeinantis mėnesį atostogų gauna pinigėlių. Sakote, 100 proc. algos? Tikrai taip! Va ir apgavau. Deja, ne.

Maksimalus išmokos dydis – 1424 eurų. Sakote, daug? Na, nemažai. Problema – mano draugo alga šį dydį gerokai viršija. Tiek po mokesčių, tiek prieš mokesčius. Tai ir vėl gauname situaciją – kad nelabai apsimoka išeiti to mėnesio apmokamų „Sodros“ atostogų, nes tavo gaunamos pajamos labai sumažėja.

6) Vidurkis – įdomus dalykas. Tai daugiau žongliravimas matematika. Pavyzdžiui, aš turiu 10 obuolių, Jūs – 0. Tačiau vidutiniškai gauname, kad abu turime po 5-is obuolius (ir neminim fakto, kad, praktiškai paėmus, Jūs neturite nei vieno obuolio, o aš turiu visus 10).

Kitas pavyzdys. Pavyzdžiui, Jūs gaunate 1000 eurų. Aš – 380 eurų (minimalią algą). Vidurkis – 690 eurų. O, pakilo minimali alga iki 500 eurų! Perskaičiuojam vidutinę algą – ji bus 750 eurų.

Žiūrim, ką turim. Jūs kaip gaunate tą 1000 eurų, taip gaunate. Tai ar Jums alga pakilo? Ne. Bet vidurkis pakilo! Ir kas su juo?

Dažnai prie minimalios algos būna pririšti visokie mokesčiai, įkainiai ir panašūs dalykai. Tad galimai paslaugos pabrango. O Jūs gaunate tą 1000 eurų. Tad, Jūsų perkamoji galia krito (nes viskas pabrango!). O vidutinis atlyginimas pakilo. Žodžiu, turėtumėte būti laimingas. Bet greičiausiai nebūsite.

Apibendrinimas

Tiesiog pripažinkime vieną dalyką – Lietuvoje mums viskam neužtenka pinigų. Tad taip ir gaunasi – nuo vienų žmonių nuskaičiuoja palyginti nedaug mokesčių (nes jie uždirba mažai; „devinto kailio negalima nulupti“), tačiau, kadangi iš kažkur pinigai turi ateiti, ima nuo uždirbančių „daugiau nei vidutinę algą“. O šiai antrajai kategorijai nėra įmokų/mokesčių limitų (ar bent aš nežinau tokių).
O kai prasideda tema apie išmokas, antrajai kategorijai žmonių tai yra labai skausminga. Nes mokesčių sistemoje yra pridėta krūvos limitų, kurie, praktiškai paėmus, skatina uždirbančius „didesnę nei vidutinę algą“ nesirgti, neiti mėnesio „motinystės atostogų“. O tik dirbti ir toliau mokėti mokesčius. Tai – nesąžininga.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo mintimis apie darbo užmokestį Lietuvoje? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbas“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvė įamžino protestus Vengrijos sostinėje (3)

Budapešte nuo trečiadienio vyksta daugiatūkstantinės protesto akcijos prieš darbo įstatymų...

Nufilmuota: į Lietuvą naktį atklydo netikėta viešnia (30)

Valstybinė sienos apsaugos tarnyba ( VSAT ) savo feisbuko paskyroje pasidalino vaizdo įrašu,...

Vasčio istorija: kažkodėl visi stebisi jo vardu (3)

Nuo pat vaikystės svajodavau apie šunelį, tačiau svajonė neišsipildė... Gyvenau kaime, todėl...

Mokiniai trečiadienį surengė piketą Šiauliuose (13)

Trečiadienį Šiauliuose 12 val. skvere prie miesto savivaldybės įvyko Šiaulių mokyklų...

Vilnietis pasipiktino: ar dėl kelių minučių verta rizikuoti gyvybe? (37)

Vilnietis, važiuodamas sekmadienį Mindaugo g. Vilniuje , buvo šokiruotas, kai vienpusio eismo...

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (132)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (6)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (47)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (47)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (214)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (35)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (60)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2516)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (24)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...