Kruopščiai tam ruošėmės, iki smulkiausių detalių aptardami kelionės maršrutą ir pažintinę programą. Kai jau buvo viskas sustyguota, lengviau atsikvėpiau laukdama būsimo skrydžio. Namiškiams iki pat paskutinės minutės nieko nesakiau, nes pažinodama juos kaip nuluptus numaniau, kad patirs nepaprastai didelį šoką.
Išaušo lemtingoji skrydžio diena. Tolimai kelionei buvo pasirinktos pačios gražiausios metų šventės: Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai. Atskridus į Kočino oro uostą nutiko nemalonus incidentas – dingo mano bagažas su visais drabužiais ir lietuviškomis dovanomis, skirtomis mano naujajam pažįstamam ir jo šeimos nariams. Aš netikėjau, kad būtent man taip gali nutikti, nors prieš skrydį pažįstami lietuviai pasakojo, kad tokie incidentai tapę beveik kasdienybe. Buvau labai susikrimtusi.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera – po kelių dienų atgavau savo lagaminą. Išėję iš oro uosto teritorijos pirmu taikymu nuskubėjome į didelį prekybos centrą įsigyti būtiniausių daiktų. Čia gavau pirmąjį nemalonų krikštą. Prekybos centro darbuotojos į mane šnairavo, nesileido į kalbas, tik pro dantis iškošdavo vieną kitą frazę. Aš iš karto supratau, kad šioje šalyje esu nepageidaujama persona.
Kai po kelių dienų keliaudami į arbatos plantacijas stabtelėjome pasižvalgyti po džiungles, tai net plaukuotoji beždžionė, tarsi kokia konkurentė, piktai stebėjo mus, įsitaisiusius ant suoliuko po medžiu. Retkarčiais atrodė, kad ji tuoj šoks nuo medžio šakos, įsivels man į plaukus, o blogiausia, kad savo nagais išakės man veidą. Tarsi suprasdama, kad esu svetimtautė, šviesiaodė, šviesiaplaukė, mėlynakė europietė, į Azijos žemyną atvykusi paveržti gražuolio tamsiaplaukio indo. Džiunglių gyventojos žvilgsnis tarsi bylojo: „Neleisiu ardyti tradicijų, gyvuojančių nuo neatmenamų laikų!“
Mano vaikinas – tikra europiečių merginų svajonė: ilgaplaukis menininkas, į ausį įsivėręs auskarą, grojantis bala žino kokiais egzotišką muziką skleidžiančiais muzikos instrumentais ir nepaprastai gražiai dainuojantis vietinių gyventojų vartojama majalam kalba. Tiesą pasakius – tai visais atžvilgiais į jokius indiškus rėmus netelpantis vaikinas, nes statistinis indas yra neaukštas, vidutinio kūno sudėjimo, dažniausiai neišvaizdus, tiesių plaukų. O čia – tarsi iš madų žurnalo nužengęs gražuolis garbanius.
Tiesą pasakius, jis labai panašus į indų aktorių Devą Patelį, vaidinusį populiariame filme „Liūtas“. Bet mano akimis žiūrint mano vaikinas dar gražesnis už Bolivudo aktorių. Tuo tarpu aš – statistinė europietė, išsituokusi, 10 metų vyresnė už mylimąjį ir dar turinti suaugusią savarankišką dukrą. Aš visada buvau romantikė, priimanti nestandartinius ir greitus sprendimus. Kad ir, pavyzdžiui, vykti į Indiją. Pati sau griežtai pasakiau: „Arba dabar, arba niekada! Kas bus – tas...“
Jau grįžusi į namus sužinojau, kad vaikino giminės man už nugaros rezgė sąmokslo planą – ieškojo žmonos mano egzotiškam mylimajam. Jei ne jo pusbrolis, kuris padarė man paslaugą pranešdamas netikėtą naujieną, būčiau nieko nežinojusi. Tas geradarys atsiuntė man, grįžusiai į Lietuvą, ir kelias nuotraukas, kuriose buvo įamžinta mano mylimojo motina, linksmai besišnekučiuojanti su būsima marčia. Guodė tik viena, kad gal mano draugas iš tolimos šalies priims sprendimą visai nekurti šeimos. Aš to tikėjausi.
Didelei mano nelaimei, įvyko priešingai. Įvykiai vystėsi žaibo greičiu. Iš to paties informacijos šaltinio sužinojau ir apie greitu laiku įvyksiančias vestuves. Žemė pradėjo slysti iš po kojų laukiant dienos, negrįžtamai pakeisiančios mūsų abiejų gyvenimus. Prisiskaičiusi įvairaus plauko meilės romanų, prisižiūrėjusi begales turkiškų serialų, įsivaizdavau, kaip mano mylimasis apsigalvoja ir neatvyksta į vestuves arba pasišalina nuo altoriaus. Giliai širdyje vis dar ruseno mažytė vilties kibirkštėlė: „O gal?“
Ji galutinai užgeso mylimojo vestuvių dieną. Vis dėlto jis vedė, nors ir prieš savo valiąm giminių jam išrinktą merginą. Ankstyvą vestuvių rytą, kai mano mylimasis senoje šventykloje prisiekė indų dievų ir susirinkusiųjų į iškilmes svečių akivaizdoje amžiną meilę ir rūpestį savo išrinktajai, man norėjosi mirti. Galvoje kirbėjo tik viena mintis: „Atsitokėk pagaliau! Ši meilė tau uždrausta!“
Iš tiesų išsisklaidžius rūkui man tapo aišku, kad ši meilė jau nuo pat pirmųjų mūsų pažinties akimirkų buvo pasmerkta pražūčiai... Mes gyvenome skirtinguose pasauliuose, tikėjome skirtingais dievais.
Laikas gydo žaizdas. Prabėgus geriems metams tai patyriau nuosavu kailiu. Skausmas, nusivylimas po truputį atlėgo. Šiandien, atslūgus visoms nuoskaudoms, mes bendraujame tuose pačiuose socialiniuose tinkluose. Mano mylimasis turi 3 metų dukrytę. Mergaitė nepaprasto grožio, tikra tėčio kopija. Taigi tokia uždraustos meilės istorija, tikra, neišgalvota, su realiais jos liudininkais ir įvairias emocijas – nuo meilės iki neapykantos – išgyvenusiais žmonėmis. Istorija, po savęs palikusi šūsnis nuotraukų ir video įrašų, su juose įamžintais laimingais ir besišypsančiais žmonėmis. Nors išsisklaidžius mistiškų Šachrazados naktų ūkui likau it musę kandus, bet laimingų kelerių bendravimo metų neužpustys jokios užmaršties dulkės.
Atsiųskite savo uždraustos meilės istoriją adresu konkursai@delfi.lt ir laimėkite 100, 200 ir 300 eurų romantika.lt dovanų čekius.
Romantika.lt – prekės Jūsų intymiam gyvenimui ir seksualus apatinis trikotažas. Orgazmo investicijos.
