Aplink sušalusius šuniukus būriavosi žmonės, kai kurie vos stabteldavo, - „vargšiukai...“ ir toliau nuskubėdavo savo reikalais. Svetlana, sužinojusi, kad toks abejingumas tęsiasi jau visą parą, nedelsiant paskambino savo vyrui, kuris skubiai atvyko ir išvežė šuniukus iš „viešos ekspozicijos“. Taip šuniukai laikiną prieglobstį atrado gerų žmonių namuose.
Kukos broliukas namus surado jau sekančią dieną, o štai Kuka jau ūgtelėti spėjo (ji maždaug iki kelių ir daugiau nebeaugs), buvo paskiepyta, netrukus bus sterilizuota, o savo žmonių dar vis laukia... Kukai maždaug 6 mėnesiai, ji be galo žaisminga, aktyvi, prižiūrėta, sargi ir labai prieraiši. Svetimų žmonių iš pradžių neprisileidžia, bet pelnius jos pasitikėjimą, gali būt tikras - ji draugė visam gyvenimui!