Daugybė gyvūnų kasdien netenka namų. Deja, retai gyvūnų atsisakymo priežastys būna tikrai rimtos. Dažniausiai gyvūnas yra tiesiog paimamas neatsakingai, o vėliau, kai nusibosta, ar dėl neauklėjimo, ar dėl skriaudimo pradeda elgtis netinkamai, randama įvairiausių priežasčių, kodėl jo nebegalima auginti.
*
© Skaitytojo nuotr.

Tokiais atvejais neieškoma kitos išeities, o pasiūlius kitokią išeitį, ji iškart atmetama. Taip gyvūnai atsiduria gatvėse, sanitarinėse tarnybose bei prieglaudose. Dalis ten patekusių gyvūnų turi psichologinių problemų. Daugeliu atvejų tas problemas pavyksta išspręsti kantriu savanorių darbu su gyvūnu, bet, kad būtų saugiai su tokiu gyvūnu dirbama, reikalingas atitinkamas pasiruošimas. Žmogaus smurtą patyręs gyvūnas pradžioje gali gintis nuo besiartinančio žmogaus ir jį sužaloti, arba tiesiog pabėgti, o jį vėl sugauti gali tapti neįmanoma misija.

Neseniai įsikūrusioje Pakruojo rajono prieglaudoje „Gyvybės stotelė“ suteikiame šansą žmonių smurtą patyrusiems ir sarginiams šunims, mokome juos vėl pasitikėti žmonėmis bei gero elgesio taisyklių. Šiuo metu pas mus naujų šeimininkų laukia jau praėję reabilitaciją du šunys. Yra jų pas mus ir daugiau, bet kitiems jokios reabilitacijos nereikėjo.

Pirmoji mūsų reabilitacijos centro „pacientė“ - Pilkutė. Ją perėmėme iš Vilniuje įsikūrusios sanitarinės tarnybos „Grinda“. Ten ji pateko atnešta savo buvusiųjų šeimininkų. Dar visai jaunutė, maždaug vienerių metų laiko kalytė buvo atvesta į „Grindą“, kadangi lojo palikta viena namuose. Gal už tai, o gal ir ne vien už tai ji buvo mušama ir spardoma.
„Grindoje“ ji nebelojo ir tik gulėjo kamputyje susisukusi, bijodama net pajudėti, bijodama, kad ją pastebės, bijodama tiesiog gyventi. Tada nusprendėme ją paimti ir parodyti, kad gyvenimas gali būti gražus.

Agresijos jokios niekam ji nerodė, net gintis bijojo. Prisilietus sustingdavo ir drebėdama laukdavo smūgių, rodos, stengdavosi net nekvėpuoti, tik širdutė daužydavosi taip, kad, rodos, tuoj iššoks.
Taigi, atvažiavo ji į „Gyvybės stotelę“, susisuko tolimiausiame būdos kampe ir bandė būti nepastebima, tik kai niekas nematydavo, bandė prasigraužti pro voljero sienas ir duris, kad pabėgtų ir niekas niekada jos daugiau nebeliestų. Pabėgti jai nepavyko ir nuolat teko „kęsti“ ją prižiūrinčių žmonių dėmesį.

Pradžioje buvo labai baisu, bet laikas bėgo ir niekas jos nemušė, nespardė, tik kalbino, glostė ir maitino. Po truputį jai pradėjo patikti ir glostymas ir pasivaikščiojimai, patikėjo Pilkutė, kad gyvenimas gali būti be smūgių, be spyrių, o žmonės gali būti geri. Dabar ji labai žaisminga, linksma kalytė, džiaugiasi žmonių dėmesiu, einant prie voljero labai aukštai šokinėja. Ji jau nebebando išsigraužti iš voljero, nebebando išvengti žmonių dėmesio. Tiesa, Pilkutė dar patriukšmauja, kai lieka viena, ir dar šiek tiek drovi su nepažįstamais, bet, patekusi pas kantrius žmones, jiems galėtų suteikti daug džiaugsmo ir atiduotų visą savo meilę, kurios nevertino tie, kas ją augino.

Antrasis – Smėlis. Jis taip pat į „Gyvybės stotelę“ atvažiavo iš Grindos. Ten jis laukė labai ilgai, bet, kadangi yra sargus, gynė nuo visų nepažįstamų žmonių savo narvą ir niekas jo neėmė, bijodami, kad yra piktas. Bet Smėlis yra tiesiog sargus šuo, turbūt ne šiaip sau labai panašus į sumažintą vidurinės azijos aviganį. Apsigyveno jis reabilitacijos voljere ir jau kitą dieną pradėjo jį saugoti, bet nėra jis labai piktas, Smėlis tiesiog geras sargas. Pamatė, kas juo rūpinasi, ir saviems gana greitai tapo švelnus ir draugiškas, tik nepažįstamus perspėja parodydamas dantukus, kad nesiartintų. Kas panorės sarginio šuns, padėsime Smėlį prisipratinti ir jis nuoširdžiai saugos savo naujuosius namus nuo įsibrovėlių.

Tokių šunų reabilitacijai reikalingi atitinkami voljerai, kurių šunys neįstengtų sugraužti, atsidaryti ir kuriuose jais pasirūpinti būtų įmanoma nekontaktuojant su šunimi. Tokie voljerai brangūs, bet neseniai vieną įsigijome. Na, gal per skambiai pasakyta - įsigijome, nes pradžioje pinigai jam buvo renkami neblogai, todėl paprašėme įmonės, montuojančios tokius voljerus, pastatyti mums reikalingą voljerą skolon. Įmonės vadovas lanksčiai pažiūrėjo į gyvūnų gelbėjimo problemas ir sutiko, bet...

Po to aukojimas beveik sustojo, todėl skolos sumokėti niekaip neįstengiame, o ją sumokėti reikia būtinai. Labai prašome visų neabejingų žmonių pagalbos, padengiant skolą už voljerą ir toliau plečiant mūsų veiklą. Pamatyti mūsų globotinius ir paramos jiems būdus, galite mūsų internetiniame puslapyje, taip pat dalyvausime šunų parodoje Šiauliuose kovo 24 d., ten priimsime pagalbą gyvūnų maistu, daiktais ir pinigais. Bus galima paaukoti ir atsiskaitant banko kortelėmis, todėl pinigų gryninti nebūtina.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tulpė pasiruošusi paskutiniam gyvenimo vingiui – kelionei į namus (7)

Katytė Tulpė į „Naminukų“ globą atkeliavo iš Kauno. Sprendžiant iš to, kaip patikliai ji...

Melinda – išduota katytė: kas jai padės atgauti pasitikėjimą žmonėmis?

Dvi savaites jauki, naminė katytė migravo laiptinėje nuo durų prie durų, ieškodama pagalbos....

Trejus metus prieglaudoje – suteikite katinėliui Rapsui kitokio gyvenimo viltį (2)

Kodėl prieglaudose vis mažėja vietų ir jos beveik visada perpildytos? Viena iš priežasčių yra...

Vaikų darželyje rastai katytei Majai ieškomi namai (1)

Maja į „Naminukų“ globą atkeliavo ne viena, o su gausia mažylių šeimynėle, kurią slapčia...

Mauriuką ištiko priepolis – padėkite kovoti už jo gyvybę (1)

Mauriukas – labai seniai mums pažįstamas PSP katinėlis iš Gelvonų g. Šio katino neįmanoma...

Top naujienos

Pigių skrydžių bendrovės lėktuvais skraidantys lietuviai pasipiktinę: tai tęstis nebegali (182)

Keleivinio lėktuvo salonas – vieta, kurioje bilietą įsigijęs keleivis tikisi bent elementarios...

Užkalnis rado Lietuvos blogo maisto sostinę (73)

Jau esu sakęs, kad blogiausias Lietuvos regionas pavalgyti yra Dzūkija . Jie turi girias ir...

Rimvydas Valatka. Tautinis beprotnamis – su baltų religija ir VSD pažymų liturgija (18)

Prezidentė dukart išsigynė VSD pažymų. Beveik kaip Simonas – Jėzaus: nei mačiau, nei...

Indianos spauda: už aikštės ribų ramus, bet ant parketo sužvėrėjantis Sabonis „Pacers“ lieka mįsle (16)

2017-18 metų NBA pirmenybėms nenumaldomai artėjant prie visame pasaulyje laukiamo superfinalo,...

Dvigubą žmogžudystę Tauragės rajone surengęs vyras pareiškė: aš vis tiek nesėsiu (16)

Tauragės rajone esančiame Eidintų kaime gyvenanti šeštadienį nužudytos moters draugė...

Etapai, kuriuos princas Williamas ir Kate Middleton norėtų kuo greičiau pamiršti: ašaros riedėjo ne kartą (1)

Kai šių metų balandžio pabaigoje Didžiosios Britanijos princas Williamas ir jo žmona Catherine...

Pirmasis pasimatymas: kas turi mokėti ir kiek pinigų reikėtų išleisti (373)

Tik 26 proc. moterų mano, kad per pirmąjį pasimatymą derėtų mokėti perpus arba už abu...

10 triukų, kaip per daug neišlaidaujant atnaujinti namus pagal paskutinę madą (5)

Norint atnaujinti namus madingiausiais šių metų elementais, nereikia apiplėšti banko. Štai...

Siaubo filmas Lietuvos kaime: pareigūnams liko tik spėlioti, ką kanibalas Ignacas jau spėjo suvalgyti (207)

2001 m. Ridley Scotto režisuotame filme „Hanibalas“ budresni žiūrovai nepraleido įdomios...

Tauragės rajone tragedijos sukrėsti kaimynai: nužudęs du žmones puolė šaudyti į mus (101)

Po tragedijos Tauragės rajone, Eidintų kaime, vietos gyventojai vis dar neatsigauna po patirto šoko...