Gyvenau po balkonu su broliuku, sesute, dviem įbroliais ir mamyte. Nuo šalčio ir vėjo mus saugojo betoninė siena ir dėžė su užrašu „Maži kačiukai. Padėkite jiems. Ačiū“. Ironiška, bet šių žodžių pabaigoje buvo nupiešta šypsenėlė... Rudenėjančiam šaltukui palietus nosytę ir maža srovele nuvilnijus per kūną iki pat uodegos galiuko, susigūždavau ir stebėdavau kaip miestą apgaubia tamsa. Tokiomis tyliomis akimirkomis svajodavau apie šiltus namus ir maistą, kuris nutildytų gurgiantį pilvuką. Meldžiau gyvenimo malonės ir užuojautos visai mūsų šeimynai.
Kelioms dienoms prabėgus gyvenimas darėsi kiek šviesesnis, mus pastebėjo gerieji žmonės, kurie mums atnešdavo valgyt ir kelis šiltesnius paklotus. Pradėjau tikėti... Tada ir atsiskleidė mano didvyriška ir globėjiška prigimtis. Kviečiau broliukus ir sesytes džiaugtis tuo ką turime, mamą – būti meilesne su žmonėmis, nors pats vos tik sutemus akytes nukreipdavau į dangų ir bandydavau nuryti gerklėje užstrigusį liūdesio gniužulą; buvau išsirinkęs pačią ryškiausią žvaigždę ir jos prašiau suteikti mums prieglobstį.
Ir štai troškimas išsipildė – glaudžiamės savanorės bute, viena sesutė jau iškeliavo namo. Juk gavau viską, ko norėjau, tačiau širdutę vis tiek spaudžia... Supratau, man reikia tikrųjų namų, tikrųjų rankų, kurios apglėbs ir niekada nepaleis. O save vadinu pasakų personažu tik todėl, jog žinau, kad mano gyvenimas tęsis ilgai ir laimingai.
Leonardas yra be galo mielas ir judrus kačiukas. Vaikiškas žavesys ir grožis pavergė ne vienos mano draugės simpatijas. Beprotiškai mėgsta konservus, žino kas per padaras yra šaldytuvas, valgo sausą maistelį, gamtinius reikalus atlieka dėžutėje. Ieškome šeimininkų. Dovanosime atsakingiems šeimininkams, sutinkantiems kastruoti ir pasirašiusiems dovanojimo sutartį.
Daugiau informacijos gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ puslapyje, tel. 8 689 74 984