Architektų gatvė pažįstama greičiausiai visoms gyvūnų gelbėjimo organizacijoms – ten kaip iš gausybės rago kasmet atsiranda vis naujų beglobių – sterilizuok nesterilizavęs... Jau pradeda džiuginti tokie dalykai kaip „o, akis turi, ar bent jau jos tiek neužlipusios,kad galėtų išbėgti pūliai“ arba „vchuu, ten patinėliai…“. Jei patinėliai, paliekam ramybėj ir džiaugiamės, kad akis turi (šią vasarą organizacija pasipildė keliolika aklų arba vienaakių mažyčių katinėlių, kurių regėjimą pasiglemžė kačių gripas).
Striukis buvo vienas iš Architektų gatvės Rainės dviejų vaikų. Žinojome apie juos, planuota buvo bent sterilizuoti jų mamytę, o kadangi abu jos mažyliai berniukai ir laikinos globos šiuo metu prašo tūkstančiai beglobių, padėti jiems niekuo negalėjome.
Deja, netrukus buvo rastas Striukio brolio lavonėlis (kieme dažnai įvyksta kačiukų egzekucijos arba jie papuola po ratais). Netrukus po to, kai buvo sterilizuota katytė, Striukis į maitinimo vietą atėjo nutraukta uodega. Kraujai sruvo upeliais, katinėlis pabrukęs, kas liko iš uodegos, pradėjo bijoti bet kokio garso ar staigesnio judesio. Nežinia, kas jam tą uodegytę nupjovė, nukando, ar kur jis ją įkišo, bet visiems pasidarė labai aišku, kad Striukis kraujuojančia, pūliuojančia ir galiausiai gangrenuojančia uodega negali likti gatvėje.
Mažutis nugabentas į kliniką, patalpintas į stacionarą. Be nuplėštos ir skausmingos uodegos ant pilvo aptikta išvarža, nustatytas rinotracheitas (kačių gripas). Striukiukui pradėtas gydymas. Uodega mirkoma spec. vaistinėse vonelėse, leidžiami vaistai nuo uždegimo, skausmo ir paskirti antibiotikai. Šiuo metu stebima, ar nereikės uodegos amputuoti, ar įmanoma ją išsaugoti.
Striukis - visai mažytis žiburėlis – prisispaudęs prie sienos kaip zuikutis, nesuvokia, kas vyksta ir bijo, kad ir vėl bus nuskriaustas. Stacionare - ne pyragai. Jam reikia žmogaus rūpesčio ir paguodos, glostymų, dėmesio. Skaudulys smaugia paėmus jį ant rankų: prisispaudžia, žvirblis, nesipriešina, glostomas, drąsinamas atsipalaiduoja, prisiglaudžia, galvą šonu užverčia, pamažu pradeda minkyti savo minkštutėmis letenėlėmis ir tylutėliai murkia... Ilgai toks meilės priepuolis negali tęstis, nes be Striukiuko turime aplakstyti daugybę kitų mūsų globotinių.
Atėjus laikui atsisveikinti, Striukis pasodinamas į stacionaro narvą... O tada prasideda baisiausia – jis atsistoja prie grotų ir gailiai kviečia, prašo jį imti į glėbį, maldauja neišeiti (sakytum, manipuliatorius, bet kai tiek prisikentėjęs, širdį kaip reikiant suspaudžia uždarius duris į stacionarą – jo žvilgsnis perkošia visas emocijas ir palieka graudžiausias).
Užduotis nr. 1 – surasti Striukiui laikiną globą, laikinus namučius, iš kurių jį galėsime dovanoti geriems, mylintiems ir atsakingiems šeimininkams .
Užduotis nr. 2 – surinkti jam taip reikalingą paramą. Šiuo metu ji reikalinga stacionarui, maistui, kraikui, vaistams ir gydymui. Ateityje jos gali prireikti uodegos operacijai (labai tikimės, nereikės). Už stacionarą ir gydymą klinikoje kapsi kosminiai pinigai. Nesame pajėgūs gyvūnų globoti stacionaruose. Prašome mažyliui paramos. Jei globa neatsiras, suma už stacionarą augs.
Visus gerus žmones, kurie susidomėjo Striukiuku ir nori bei gali jam padėti, kviečiame mažylį aplankyti Vaidos gydykloje. Ten galite Striukiukui nupirkti maistuko, konservukų ir galbūt susipažinę jį parsinešti namo.
Jei jūs jį palaikytumėt kelias akimirkas ant rankų, pajustumėte pasitikėjimą ir pažeidžiamumą, vargu, ar įstengtumėte išeiti iš stacionaro tuščiomis.
Ačiū visiems, prisidėjusiems prie Striukiuko gelbėjimo. Ačiū labai už paramą šiam nelaimingam gyvūnui.
Susisiekite: tel. +370 615 58898, +370 689 73782 , info@rainiukas.lt (VšĮ „Rainiukas“)