O ateina „vėliau“ ir niekas nesikeičia... Noriu papasakoti Jums apie seniausiai globojamą (bet visai ne seną) „Naminukų“ globotinę Deizę, kuri per šį laiką turbūt galėjo šimtus kartų rasti namus ir šveisti kuo toliau tą „beglobės“ statusą, nes ji – nuostabesnė nei nuostabi, gera, graži, tvarkinga, tačiau... Nuolat serganti.
Todėl jau beveik metus laiko nekyla ranka įkelti Deizės skelbimo, nes juk kaip sergančiai ieškoti namų? Ir vėl gydomės, stengiamės, vargstam, pavargstam, laukiam geresnių laikų, o jie vis neateina. Jauki katytė, kuriai kadaise norėjome padėti, tapo vieniša narvo ir savo ligų įkaite. Žiūrim viena į kitą ir kenčiam: ji – dėl situacijos, kurioje atsidūrė, o aš – dėl kaltės prieš ją, kad nerandu stebuklingų vaistų, kurie ją išgydytų visiems laikams.
Deizė atkeliavo iš Ukmergės, kur asocialūs šeimininkai tai priimdavo, tai išmesdavo ją lauk. Į „Naminukų“ globą atvyko serganti: išplikusia apatine kūno dalimi, čiaudinti, ašarojančiomis akimis. „Pagydysim ir rasim namus!“ – nebuvo jokios blogos nuojautos, juk nuolat tenka gelbėti ligonius.
Deizei be vadinamojo kačių gripo buvo nustatytas ir šlapimo uždegimas, šlapime rasta smėlio, todėl skirti antibiotikai ir gydomasis maistas. Iš pradžių atrodė, kad sekasi visai neblogai, beveik ataugo plaukai ant šonų ir pilvo (kuriuos ji išsilaižydavo nuo skausmo dėl uždegimo), ir jau tada, kai susiruošėme ieškoti namų, vėl atsidūrėme duobėje... Deizė nustojo valgyti, pakilo temperatūra, prasidėjo nevaldomi čiaudulio priepuoliai, supūliavo akys. Vėl veterinarai, vieni po kitų sekantys tyrimai, vieni po kitų leidžiami antibiotikai (kurie vis neparodė rezultatų).
Po dešimties dienų nevalgymo, lašelinių ir dešimčių kasdienių injekcijų iš krizės išlipome, bet toliau taip ir nepavyko pajudėti. Iš ligų neišbridom. Vėl atsinaujino šlapimo pūslės uždegimas, vėl kasdien čiaudulio „tirada“ (tiksliau ne vėl, o vis dar), dėl nusilpusio imuniteto „išlindo“ grybelis, vėl nerviškai „nusidrožė“ šonus liežuviu ir šiandien turbūt esame pradiniame taške, tame pačiame kaip ir prieš metus, o gal dar ir žingsniu atgal...
Deizės negalavimų priežasčių ieškojimui ir gydymui išleidome įspūdingas sumas: išbandėme daugybę rekomenduotų vitaminų, papildų, purškalų, raminamųjų, imunostimuliatrių, šiuo metu prie gydymo įjungėme ir homeopatiją, ji maitinama specialiu maistu (nuo akmenų susidarymo), tačiau teigiamo lūžio vis nesulaukiame. Nepakeliamai sunkus jausmas vis badyti ir kimšti tabletėmis katytę, kuri nuo viso to pavargo, kuri, baisu, kaip nekenčia tų vaistų, ir, graudu, kaip vis tiek myli mus nepaisant visko...
Kadangi versijų, kas gali būti Deizei, vis mažėja, gydytojos siūlo daryti labai išsamų kraujo tyrimą, kuris siunčiamas į Vokietiją ir po kelių savaičių gaunami atsakymai. Kuo jis ypatingas? Jis suteikia galimybę labai aiškiai nustatyti alergenus ir prireikus pagaminti individualų serumą, kurį suleidus jis turėtų suveikt. Tyrimas brangus, apie 250 eurų. Bet jei tai realus šansas jai padėti? Tai, ką perskaitėte, nėra vien tik piniginis pagalbos prašymas, kad galėtume judėti į priekį. Tai mūsų ir Deizės draugystės, išlikimo ir nuovargio istorija. Mūsų širdies skausmas ir Deizės apverktas kryžius, kurio iki šiol nesugebame nuo jos nukelt. Žinau, kad vilties nedaug, bet dėl Deizės privalau bent jau pabandyti: mes ieškome šiai nuostabiai katytei namų!
Taip, štai tokiai su bėdomis, sergančiai, kovojančiai, vis dar neišbrendančiai… Bet gal namų sienos prisidėtų prie jos sveikimo? Gal padėjus jai išsigydyti sielą, pasveiktų ir vargstantis kūnas? Gal tarp Jūsų yra nors vienas vienintelis žmogus, kuris nebijo įsileisti į savo širdį ir namus sergančios katytės, kuriai galbūt esate vienintelė viltis pasveikti?
Jei galite padėti ir priglausti Deizę, skambinkite „Naminukams“ tel. 8 648 30077 (Vilnius). Jei galite prisidėti prie nesibaigiančio Deizės gydymo, tyrimų ir specialaus maistelio, paaukoti galite į „Naminukų“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydami „Deize, pasveik“. Iš anksto dėkojame visiems, kurių širdis palies Deizės istorija.