Jie gimsta tarsi su pirmu mamos prisilietimu gavę ženklą „slėptis“, tarsi iš karto žinodami, kad jie visai ne laiku, ne vietoje ir nepageidaujami, tik instinktyviai trokštantys gyventi. Tuose rūsiuose, po laiptais, krūmuose, jie net išmoksta džiaugtis! Saugotis, bijoti, jausti nerimą ir visgi džiaugtis, kad gyvi.

Jie išmoksta saugotis žmonių, bet nepabėga nuo ligų. Tada iš pūkuotų žibančiomis akimis mažylių virsta tuo, ką matote... Tada nebemoka slėptis, nes ir patys nebemato kur. Iš keliolikos lieka keli. Kažkas pamato. Kažkam dėl jų skauda. Visiems jie – problema. Akis badantis priekaištas, kuris pats jau beveik nebemato.

Prieglaudos neišgelbės jų visų, jų per daug: nesutalpinam, neišdovanojam taip greit, kad atlaisvintume vietas sekantiems nereikalingiesiems. Štai dėl tokių atvejų, kažkas gatvėje liks laukti dar kelias savaites (o gal mėnesius?), nes kartais, kai pasirodo tokie, nebegali pasakyti „atsiprašau, bet prieš jus laukia ilga eilė užsirašiusiųjų pirmiau...“, nes žinom, kad jei ne dabar, savo eilės jie tiesiog nebesulauks.

Čia – Pokis ir Tilė iš Gabijos gatvės. Nežinome, kiek jų buvo iš viso. Liko dviese. Sveikatos būklę labai tiksliai atspindi tai, ką matote. Jie serga stipriai ir ilgai. Pakankamai, kad vienas iš jų niekada nebebūtų toks gražus kaip visi.

Būsime labai dėkingi kiekvienam, kuriam rūpi ir kiekvienam, kuris atsisakęs puodelio kavos ar skanaus pyragaičio paaukos bent kažkiek, prisidėdami prie jų galimybės ateityje matyti (bent jau dalinai). Paaukoti galite į „Naminukų“ sąsk. mokėjimo paskirtyje nurodę „Pokiui ir Tilei“: VšĮ „Naminukai“; A/S: LT 55 7300 0101 3031 2940 („Swedbank“).

Norėdami pasiteirauti dėl Pokio ir Tilės sveikatos būklės, skambinkite 8 648 30077 (VšĮ „Naminukai“, Vilnius).