Gyvename trise, o, kaip sakoma, kiek žmonių, tiek ir nuomonių, prie visų reikia prisitaikyt ir rasti kompromisą. Pradžioje vis nedrąsiai paslapčia kalbėdavomės, kaip norėtųsi augintinio, kuris lauktų namuose, kuriam galėtum skirti savo laiką, meilę, su kuriuo galėtum eiti pasivaikščioti ir miegoti naktimis.

Internete vis žiūrinėdavome gyvūnėlius, ieškančius namų. Bet visada būdavo, kas atkalbėdavo: „Gal dar per anksti? Ar tikrai to norite? Čia ne pliušinis žaisliukas, kurį, pabodus žaisti, galėsite pastatyti į kampą. O kas bus, kai dirbsite? Kas vedžios šunelį?“ Dažnai sakoma, kad reikia atsargiai norėti, nes norai ima ir išsipildo. Taip nutiko ir šį kartą: gimtadienio proga gavau visų sutikimą auginti šuniuką!

Vieną dieną visai netikėtai pažįstama mergina „Facebook“ portale pasidalino mažyčio šuniuko, ieškančio namų, video. Šuniukas buvo rastas Kauno miške, maiše... Moteriškė, radusi maišą, iš pradžių manė, kad ten koks kiškutis įstrigęs, o pasirodo, buvo maža išsigandusi poros mėnesių kalytė. Taigi kitą dieną jau buvome Kaune. Nuvykusi pamačiau mažą, į delnus telpančią, švelnią it pūkas baltą kalytę. Abejonių neliko! Taip prasidėjo kitoks gyvenimas. Pirmas naktis naujuose namuose šuniukas inkštė, lojo, pačios keldavomės, jos nuraminti. Dienomis po darbų skubėdavome pas mažylę ir visas virtuvės grindis apdengdavome palutėmis.

Būna, grįžti namo ir patiri lengvą šoką, kai randi šuniuko iškrėstas išdaigas. Bet be jų būtų liūdna gyventi, kaip ir be mūsų Bellos, kuri yra mūsų žvaigždutė, visų draugė, be galo visus mylinti ir visų mylima. Taip kartais ir atrodo, kad mes gyvename pagal jos taisykles. Bet nėra nieko smagiau, nei atsibusti ryte pažadintai šios gražuolės, kuri iš nuobodulio pritempė į lovą žaislų. Išeiti su ja palakstyti kieme, stebėti, kaip ji susipažįsta su pasauliu. Ir vakarais pabaksnotai snukučiu pakelti antklodę, kad ji šiltai įsirangytų šalia pilvo. Ir, žinoma, nėra nieko nuostabesnio, kai ji laukia tavęs sugrįžtančios, nubučiuoja visą tavo veidą ir džiaugsmingai duoda leteną.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.