Kostas rastas 2016 m. žiemą Palangoje – sergantis, nusilpęs, sulysęs, nuplikęs. Katinėlį radusi mergina ilgai negalvojo, suprato, kad pagalbos reikia skubiai. Tada prasidėjo ilga Kosto kelionė. Sekė nesibaigiantis, varginantis gydymas – katinėlis sirgo lėtinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis (šnopavimas išliko). Vieną globėją keitė kitas – iš Palangos Kostas keliavo į Šiaulius, paskui į Radviliškį. Nestabilumo, nesaugumo būseną, lydimą streso, nuolat besikeičiančių žmonių ir vienatvės (globoje Kostas gyveno kambaryje vienas) „vainikavo“ negailestinga diagnozė – cukrinis diabetas. Tokios stadijos, kad jau reikia leisti insuliną.
Kostas – katinas rimtas. Visiškai nenori būti badomas, na, bent jau toks įspūdis susidaro jį pažįstantiems (taip yra dėl to, kad jis nespėja pasitikėti vienu žmogumi, o vėl keičiasi aplinka ir jį supantys žmonės). Žmonės Kosto prisibijo, todėl buvo nutarta palengvinti jo būseną bent jau dietiniu spec. maistu ir tabletėmis, skatinančiomis organizmą gaminti insuliną (šias Kostas suvalgo su konservu).
Neprašome katino badyti insulinu 2 kartus per dieną, išmokti tikrinti cukraus kiekį kraujyje ir prisirišti jį prie savęs kaip kūdikį. Suprantame, kad ne visi net ir savo augintiniams gali skirti šitiek laiko ir pastangų.
Kostas gyventų, maitinamas tabletėmis ir spec. dietiniu maistu, kiek jam jau skirta. Maistą, tabletes parūpintumėme.
Nuo liepos 10 d. katinas Kostukas vėl lieka be vietos. Globėjas vėl nebegali jo globoti dėl pasikeitusių asmeninių aplinkybių.
Kostukas – ramus, besiglaudžiantis prie žmogaus katinėlis, tik dar gyvenime, matyt, nebuvo susidūręs su jį mylinčiais ilgesnį laiką žmonėmis, todėl elgiasi atsargiai, nemato prasmės prisirišti. Pakeiskime jo požiūrį. Nėra jokių abejonių, kad jis – buvęs naminukas. Tik labai seniai. Jei bus mylimas, jei bus su juo bendraujama, viskas pasikeis.
Kostui skirtas maistas taip pat tinka sveikoms, viršsvorio turinčioms katėms, todėl jei turite daugiau gyvūnų, kuriems tiks Kostui skirtas maistas, labai prašome atsiliepti.
Kostukui liko nedaug. Be insulino jis ilgai neišgyvens. Galbūt Jūsų namuose atsiras vieta šiam likimo nuskriaustam gyvūnėliui?
Žinoma, jei atsirastų žmogus, galintis leisti insuliną 1-2 k. per dieną, apmokytumėm jį ir Kostui būtų padovanoti keli, o gal net ir daugiau metų gyvenimo. Insulinu globėją taip pat aprūpintumėm.
Visus norinčius kviečiame prisidėti prie Kosto gerovės – paaukoti konservų, sauso maistelio, skirto diabetikams.
Labai prašome kuo skubiau paskambinti, jei tik galite priglausti Kostuką. Tinka bet kuris Lietuvos miestas. Taip pat primename, kad globa turi būti ilgalaikė.
Lina – tel. 8 638 64 612
Orinta – tel. 8 615 58 898 (jei neatsilieptumėme, rašykite žinutę, perskambinsime)