Faktas: katė mama sužalota baisiai – akytė gal pamušta, gal taip sužalota, kojytę po geros savaitės pradėjo kiek priminti, pati varguolė purvina ir labai suvargusi. Vaikiukai taip pat ne itin geros būklės. Bet jie tik mažutėliai katinėliai, nors ir ligoti, bet taip norintys džiaugtis saulute, žaisti ir mylėti pasaulį.
Šeimos gaudymas vyko sunkiai, įnirtingai trukdant geradariams vietiniams pagalbininkams, kurie vis šmirinėdavo aplinkui. Įdomu, kur jie visi buvo, kai vaikiščiai daužė šeimyną? Tokio visuotinio šurmulio dėka pavyko pagauti tik vieną katuliuką. Jis jau išmaudytas, išvalytomis ausytėmis, prisivalgęs ir prisimiegojęs. Šiam laukiniui katukui labai patinka prisiglausti prie žmogaus, netgi murkia glostomas, o ir pilvuką išmoko parodyti, kad tik kas nors jį paglostinėtų. Jau didvyriškai atkentėjo išvaržos operaciją. Beje, veterinaro nuomone yra tikimybė, kad išvarža susidarė ir dėl patirtų smūgių.
Sekančią diena pavyko pričiupti ir mažąją sesytę. Ji kiek bailesnė, vis dar netikinti žmogaus gerumu. Gal dėl tokio nepasitikėjimo jai ir pavyko išlikti nesužalotai. Bet laikas ir meilė gydo mažutes širdutes ir mergytė jau pradėjo drąsiai žaisti, o ir miegučio susirango kartu su broliuku globėjos lovoje.
Po kelių dienų pagavome dar du mažuosius. Vienam iš jų taip pat matosi išvarža, kurią teks operuoti. Šiedu mažiai išmaudyti, aptvarkyti ir patalpinti vet.stacionare. Vėl teko atlaikyti visuotinį šurmuliavimą ir netgi išklausyti ne tik replikų, bet ir įžeidžiančių agresyvaus gyventojo keiksmų mūsų atžvilgių, už kuriuos yra straipsnis Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Paskutinį katuką pavyko pagauti sekančią dieną. Viskas vyko sklandžiai ir greitai, taip ir nesureagavus daugiabučio gyventojams. Tai mergytė, kuri taip pat nukeliavo pas broliuką ir sesutę į stacionarą.
Beliko didžiausia šios istorijos varguolė katė-mama. Kai pasigavome paskutinį jos kūdikį, ji atskuodė baikščiai ir neramiai besidairydama aplinkui, kiti suaugę katinai kažkodėl puolė prie jos. O ji vis žiūrinėjo į rūsių ertmes, ieškodama paskutinio savo vaikelio. Ji nežino, kad jie saugūs ir sveiki, juk žmogus jai – didžiausias priešas ir skriaudikas, o ji teturi vieną šėrėją, kuria pasitiki.
Katei-mamai ieškome tikrųjų namučių (ji nėra visiškai laukinė, o tik kraupiai skriausta) arba laikinos globos namuose. Atgal į augančių žudikų kiemą jos paleisti nenorime, juk vis tiek anksčiau ar vėliau bėdulę suniokos.
Štai tokia trumpa, bet labai skaudi istorija, kuri prasidėjo jau senokai ir tai dar ne pabaiga... Mums labai reikia visų jūsų pagalbos gydant šeimyną. Labai reikia laikinos globos namuose.
Atsiliepkite, padėkite. Juk jie nori tiek nedaug – tik gyventi...
Susisiekti: 864292870, dokumentas@super.lt (Jonava)