Lilė: pasmerktoji našlaitėlė
Lilė rasta daugiabučio kieme vos prasimerkusi. Kažkas ją tiesiog išsviedė. Įmotė prieglaudinukė Lara priėmė mažąją našlaitę kaip savo vaikelį, užaugino. Baimėje ir pavojuje prasidėjęs Lilės gyvenimas mažosios akytėse įspaudė nevaikišką rimtumą ir giliai tūnantį netikrumą.
Bet vaikystė yra toks metas, kai smalsu viskas, kas vyksta aplink, kai džiugina viskas, kuo galima žaisti. Tad ir Lilei patinka linksmai leisti dieneles kitų likimo broliukų bei sesučių būrelyje, tyrinėjant pasaulį ir nekantriai laukiant kelionės į savus namučius.
Hilas: nelįsk prie MANO žmogaus!
Hilui apie 1.5 metukų, kastruotas, laukia skiepuko. Katinėlis, nors dar jaunas, bet jau turi savo nepalenkiamą nuomonę apie pasaulį. Be galo myli žmogų ir kategoriškai atsisako dalintis žmogaus dėmesiu su kitais gyvūnais. Savo nepaprastą prieraišumą, pavydą, savininkiškumą parodo puldamas mušti kitus - nesiartink, čia MANO žmogus.
Hilui reikėtų namų, kuriuose jis būtų vienintelis gyvūnas, nes savo dievinamu žmogumi nesidalins su kitais. Tuo pačiu būtume be galo dėkingi, jei atsirastų galinčių priimti Hilą į savo namus laikinai globai, nes Hilas labai pavydi savanorių kitiems katuliams ir stengiasi nė per žingsnį neatsitraukti, tuo trukdydamas savanoriams tvarkytis ir vaikydamas katinėlius.
Mila: meili švelnuolė
Mila dar vaikelis, kokių 2 mėn. katytė. O jau meilutė, o jau švelnutė. Milutei labai patinka rodyti savo palankumą švelniais glustelėjimais, bet ne ką mažiau ji mėgsta siautulingus žaidimus, ką nors pasivaikyti, susimedžioti kokį kamuoliuką. Juk vaikystė, kai visas pasaulis - tai didelė žaidimų aikštelė, kur niekas neskriaudžia, kur jauku, ramu ir žmogus duoda skanukų pasilepinimui... Mmmrrr, kaip šaunu gyventi...
Baltuolis: mažutėlis baltutėlis lyg sniegelio gniūžtė
Baltuoliui kokie 2 mėn., nedrąsiu žvilgsniuku jis stebi aplinką, žmogų, stebėdama ir laukdamas - skriaus ar ne. Ne, Baltuoli, tavęs niekas nebeskriaus. Tad galima žaisti, šėlti ir mėgautis gyvenimu, tvirtai tikint, kad visai netoliese yra TAS žmogus. Žmogus, kuriam karštą dieną Baltuolis primins sniego vėsą, o šaltą žiemos vakarą - nužydėjusių pienių pūkus.
Plėmius: norrriu murrrkti
Kodėl Plėmiaus toks vardas tikrai supratote vos žvilgtelėję į šio linksmuolio nuotraukas. Nepaprastai žmogeliūkiškas kokių 2 mėn. katinėlis - jam reikia žmogaus draugijos. Lakstymus, kamuoliukų vaikymus ir kitokias vaikiškas pramogas mėgsta paįvairinti švelniu nenutylančiu murkimu žmogaus glėbyje. Iki tol, kol kas nors nepasiūlys dar vieno pasiūtėliško žaidimo.
Dėmius: vaikystė lekia taip greitai...
Katinėliui kokie du mėnesiukai. Mažutis dar visai, tad norisi žaidimų, norisi lakstyti ir išdykauti. Juk vaikystė taip greitai prabėga... Pastebėkite jį, dabar pats linksmiausias jo gyvenimo laikmetis, kai viskas šiame pasaulyje įdomu, viskas vilioja ir viskas džiugina.
Teplius: aš ne teplius, aš toks gimiau
Teplinuk, Teplinuk, kur landžiojai, kas tave išmurzino? Landžiojau, kur palindau, laipiojau, kur pasiekiau. Niekas manęs neišmurzino, aš toks gimiau, motulė Gamta mane taip išpaišė.
Nuostabiomis dėmelėmis pamargintas katulis Teplius kokių 2 mėn. mėgsta daug žaisti ir dūkti. Bet tuo pačiu yra tvarkingas, moka tinkamai naudotis kraiko dėžute. Pavargęs nuo siautėjimų mėgsta švelniai glustelti, pamurkti ir saldžiai užmigti.
Klecka: žavioji rainoji
Jaunutė (kokių 2 mėn.), mažutė, rainutė katytė Klecka, kuri dar tik pradeda gyventi - ieško namučių. Vaikystė - pats nuostabiausias gyvenimo tarpsnis, todėl priimkite šią mažą, žavią katytę į savo jaukius namus, apdovanokite ją meile ir šiluma, ir užsiauginkite tokią draugę, kuri džiugins jus visą savo gyvenimą.
Lara: išmesta, išduota
Ją prieš porą metų kažkas tiesiog išmetė. Ją ir jos kūdikius. Kas nutiko su mažyliais, nežinia. O Larą į namus pasiėmė moteris, bet nesusiprotėjo sterilizuoti. Po pusmečio Lara jai nusibodo ir vėl buvo išduota - išspirta laukan. Gamta savo padarė, gimė dar viena vada katinukų, kurie po truputėlį išmirė. Dabar keturmetė Lara jau sterilizuota, bet moka būti labai rūpestinga įmote mažiesiems našlaitukams.
Katytei daug skausmo teko patirti, tai uždėjo spaudą jos charakteriui. Gali būti, kad buvo spardoma, nes pirmomis dienomis stengdavosi įsikibti į kojas. Kitų katinėlių draugijos nemėgsta, o šunelius net puola. Toks elgesys nestebina, juk gyvenant lauke jai reikėjo ne tik save, bet ir savo kūdikėlius ginti visomis jėgomis. Bet laikas ir saugumo jausmas tikrai padės Larai nurimti.
Kaunas, 865256248, 863652165, neringa@penktakoja.lt
www.penktakoja.lt
Būtume labai dėkingi, jei atsirastų galinčių prisidėti prie mūsų prižiūrint gyvūnus ar įsigyjant reikmenys, apmokant veterinarines paslaugas, perkant maistą.