Katinukas buvo patalpintas į ankštą dėžę, nes, anot globėjos, labai išsigando ir nebejudėjo. Nevalgė, nelakė. Kažkokius vaistus ji trindavo, girdydavo, taip pat vandenį per prievartą pildavo į burną. Į klausimą, ar jis vaikšto, moteris negalėjo atsakyti. „Kad aš matyčiau - tai galėčiau pasakyti. Jis labai bijo mano kačių, todėl gyvena toje dėžutėje (bokse)“. Moteris bokse jį šerdavo, bokse jis tik gulėdavo susisukęs, nejudėdavo. Lyg vieną akimirką moteris prasitarė, kad jis bandė nuo jos pabėgti, lipti kažkur aukščiau. Dievagojosi, kad norėjo katiną nunešti pas gydytojus, bet bijojo judinti, nors, kaip pati teigia, jam kojų neskauda.
Pagaliau pamatėme ligoniuką. Bokso gale susisukęs į kamuoliuką, lyg koks traumuotas psichikos ligonis, nedrąsiai sekundei kilstelėjo akis. Sustingęs, lyg ledo skulptūra. Pūliai kibirais pylėsi iš nosies, katinukas vos prakvėpuoja. Kvapas buvo tiek klaikus, kad stebimės, kaip tas vargšas katinėlis nenugaišo nusinuodijęs... Visą laiką Burbulėlis nejudėjo, šlapinosi po savimi. Kūnas prisigėręs šlapimo kvapo, oda subrinkus, nušutus... Taip, moteris jį valydavo, keisdavo rankšluostėlius, bet to tikrai nepakako. Pasikeitusi kailio spalva, košmariškas surūgusio šlapimo tvaikas jautėsi stovint prie katuko per kelis metrus.
Taigi, informacijos daug neturėjome, bet buvo aišku, kad skubiai turime keliauti pas traumotologą, vėliau pas terapeutą (akivaizdus rinotracheitas).
Prieš nešdamos į kliniką katinėlį apvalėmė, apžiūrėjome. Vargšas anemiškas, katastrofiškai išsigandęs. Susidarė įspūdis, kad jis dar neatsigavo po patirto šoko, kurį patyrė papuldamas po ratais. Apsidžiaugėme, kai jis parodė, jog judina visas kojas. Patalpinome į stacionarą nakčiai, kitą dieną laukėme verdikto. Nežinojome, galbūt stuburas pažeistas, ir dėl to jis nelaiko šlapimo, galbūt sugiję netaisyklingai lūžiai..
Sausio 15 d. vakarą keliavome į kliniką atsiimti katinuko. Gydytoja Burbulą operavo. Buvo trūkęs gomurys (tai per patį centrą ant gomurio atsivėrusi skylė nuo smūgio į galvą). Trūkęs gomurys savaime nesugyja, taigi, katinukas pusantro mėnesio kentė didžiulį skausmą valgydamas. Taip pat paaiškėjo, kad Burbulas kriptorchas (viena sėklidė nenusileidusi, pašalinta iš pilvo ertmės). Kodėl jis šlapinasi po savimi? Anot gydytojos, stuburas sveikas, nėra jokių lūžių, pažeidimų. Greičiausiai jis bijo, ankštoje dėžutėje gyvendamas nedrįso pajudėti, todėl nebuvo kur kitur šlapintis, kaip tik po savimi... Reikia stebėti jį, žiūrėti, kaip jis elgsis didesnėje erdvėje.
Katinėlį priglaudė mūsų savanorė. Planavome erdvesnį narvą, bet dėl patirtų psichologinių traumų buvo nuspręsta jam skirti kambarį, kur spintoje jis turės savo vietelę ir galės išdrąsėjęs pamažu iš jos išeiti.
Spintoje, ant švarių patiesalų Burbulas jautėsi kaip rojuje, keitė pozicijas, negalėjo atsidžiaugti ramybe, laisve. Pradėjo net praustis! Kalbinamas, mylimas savanorės, jis pradėjo murkti, gultis ant nugaros, nedrąsiai atkišti pilvą kasymui. Duodasi išvalomas drėgnom servetėlėm (nes maudytis galėsime tik po savaitės), trokšta būti švarus.
Dabar reikia laiko. Patirta psichologinė trauma gydoma ne mėnesį ir ne du.
Labai gaila Burbulo ir labai jam norime padėti. Pradėtas gydymas - leidžiami vaistukai nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Mažutis avarijos metu prarado dalį dantų, todėl sausas maistas (gal ir dėl gomurio) Burbului kol kas neįkandamas.
Labai prašome visų Jūsų pagalbos gelbėjant Burbulą. Reikalinga parama jo operacijoms - 210 Lt, taip pat būsimiems vizitams ir vaistams - 100 Lt. Taip pat reikalingi kokybiški, geri konservai, kraikas, vaistai nuo parazitų, šampūnas, pradžiai prašome 200 Lt.
Būsime labai dėkingi, jei prisidėsite prie Burbulo išlaikymo. Turi praeiti laiko, kad galėtumėm jį pradėti dovanoti. Labai tikimės, kad neišlįs kokios nepataisomos traumos pasekmės ir katinėlis pasveiks.
Jei norėtumėte suteikti Burbului namus po to, kai jį išgydysime, skambinkite, rašykite.
Dėkojame Jums už paramą ir pagalbą. Susisiekti: tel. 868973782, 861558898, info@rainiukas.lt (VŠĮ RAINIUKAS)