Apie šią vietą mums pranešė socialinė darbuotoja, kuri nuvykusi, liko tiesiog priblokšta vaizdo: visur katės, kai kurios kątik pagimdžiusios, kai kurios dar tik gimdysiančios, vienos meilios, kitos laukinės, vargas, nešvara. Kiek jų? Skaičiaus nežino ir pati ten gyvenanti močiutė, tačiau- nei vienos sterilizuotos.
Planas toks: prieglaudėlėje spaudžiamės, pergrupuojam, ką dar įmanoma, ir pirmiausia gelbėjame šeimynas. Kitas kates važiuojame gaudyti, sterilizuoti, nuparazitinti, suvakcinuoti ir grąžinti atgal, kad nesiveistų bei aprūpinti močiutę maistu.
Pasinerdami į tokias istorijas, dažniausiai žinome, jog tikėtis visuotinio palaikymo yra pernelyg naivu. Per šitiek metų įsitikinome, jog žmonės jautriau reaguoja į pavienių gyvūnų likimus, o jei tie pavieniai sudaro masę ir juolab įsitaisę kažkur toliau, svetimame kieme, mums tai reiškia, jog gelbėjimo darbai vyks iš likučių arba dar blogiau – į skolą...
Jaučiame Jums visiems labai didelį dėkingumą, kai padedate mums gelbėti ir keisti likimus. Norime paprašyti atkreipti dėmesį ir į tokias istorijas, kurios, galbūt, iš šalies atrodo per daug eilinės, kad būtų asmeniškos, tačiau prisidėdami prie jų, Jūs prisidedate kur kas daugiau nei prie vienos gyvybės gelbėjimo.
Jei tik galite nors kažkiek prisidėti prie augančių išlaidų, paaukoti galite į „Naminukų“ sąsk. mokėjimo paskirtyje nurodant „Panerių katytėms“.
Labai ačiū visiems, kurie mums padedate ir palaikote!