Šis mažas padarėlis nuo pat pirmos dienos kėlė mums įššūkius, jo istoriją rasite čia, kurios, kas dar neskaitėte – tikrai siūlome paskaityti, gal vien ji pavergs jūsų širdis.
Su kiekviena diena jis augo, skleidėsi, keitėsi, vis daugiau kalbėjo, o mažos baltos letenėlės su vienu ryžu pirščiuku (vadinu jį – suplyšusi kojinė) trepsėjo vis daugiau ir garsiau.
Iš kuklaus, bailaus, susigūžusio, purvino kačiuko jis virto grakščiu, manieringu, charakteringu, turinčiu puikią asmenybę paaugliu, neapsakomo švelnumo auksiniu kailiu ir turintis ilgiausią mano matytą katino uodegą.
Pirmą dieną pavadinome jį Kaštonu – jau taip likimas ir istorija padiktavo, tačiau mūsų namuose katinams yra įprasta su laiku gauti kokį nors labai keistą ir visai ne inteligentišką vardą – tad prie mūsų DJ, Pikčiurnos ir Myšos kompanijos prisidėjo dar vienas keistuolis – Mosikas. Deja, jis šitą vardą žino ir į jį atsiliepia, tad šeimininkams norintiems aristokratiškesnio vardo teks padirbėti.
Mosikas labai mielas kačiukas, turintis retą bruožą – daug bučiuotis, šįryt žadino be perstojo tai man, tai Aleksandrui laižydamas nosį, ir jam čia yra natūralus dalykas norint parodyti meilę arba paprašyti skanėstų. Nors ir draugiškas, tačiau nėra įkyrus, mūsų namuose jam labai patinka katinų draugiją, daugiau laiko leidžia su jais, tačiau pakalbintas visada ateina, bendrauja, mėgsta būti glostomas, nors kol kas nerodo požymių, kad bus tas katinas, kuris dienų dienas leis ant kelių. Veikiau jis – nuotykių ieškotojas, namuose išnaršantis visas kerteles, visus daiktelius ir viskas jam taip smagu! Tiesiog žiūri ir šypsaisi matydamas tą vaikišką-paauglišką maksimalizmą...
Turėjome minčių pasilikti jį visam laikui, tačiau šiuo atveju prabyla širdis ir sąžinė ir kažkoks pašaukimo jausmas – kad toks gražus, sveikas, draugiškas kačiukas namus ras be problemų ir visur bus laukiamas ir mylimas, o mes tą vietelę savo namuose pasaugosime kitiems laikiniems globotiniams, kurių yra begalė, o gal kažkada mūsų namų prireiks tam, kuris niekur kitur bus nereikalingas. Tad apsišarvavę stiprybę siunčiame šią istoriją ir Mosiko portretus į šeimininkų paieškas.
Kačiukui šiuo metu yra 4 mėnesiai, jis „nuparazitintas“, paskiepyti dar nespėjome, tačiau jau galima tai daryti. Pas mus gyvenadamas daug nepažįstamų žmonių nematęs, tačiau užsukusį draugą priėmė gana drąsiai, tad tikime, kad susidraugauti nebus sunku. Su konservu bet kas nupirks jo meilę... Mosikas labai paklusnus, kaip tai keistai beskambėtų kalbant apie kačių giminės atstovą – jam pakanka pasakyti, sudrausminti vieną kartą ir jis iš karto liaujasi maištavęs.
Ieškome namų, kuriuose katinėlis būtų pilnavertis šeimos narys – ne puošmena ir ne žaislas. Būtų nuostabu, jei būtų kitų augintinių, tikiu, kad jis labai gerai susidraugautų ir su šunimi. Ieškome namų, kuriuose katinui nedraudžiama lipti ant spintos ar lentynos, namų, kuriuose būtų suprantama jo prigimtis ir leidžiama pagal ją tyrinėti pasaulį, nes katinas – tai tigras, kuris mėgsta karstytis medžiais.
Ieškome žmogaus, kuris negalėtų atsispirti jo garsiam ir desperatiškam konservo šauksmui, kai grįžti namo arba atsikeli ryte... Ir kad ne tik jis jus bučiuotų, o ir jūs jį....
Dėl kačiuko kreiptis el. p. ausra.rekasiute@gmail.com arba tel. 868496937