Specialistas – apie nepatogią tiesą: išdrįsęs prabilti vyras sulauks tik pajuokos

Apie moteris, kurios muša vyrus ir moteris, kurios vyrus gelbėja. Grįžta namo vyras, neblaivus, žmona pasitinka su pykčiu ir priekaištais.

Vyras bando teisintis, kad su kolegomis išgėrė, nes vyko įmonės šventė. Žmona dar labiau pyksta, vis garsiau priekaištauja, jis bando tildyti, kad ji be reikalo rėkianti, vaikus pažadins.

Tada ji ima garsiai šaukti, išvadina jį bepročiu, padugne, niekšu ir kitais, viešai necituotinais žodžiais. Vyras vėl teisinasi, prašo patylėti nešaukti. Įtampa auga.

Visą šį konfliktą mato ir girdi vaikai, kurie nuo konflikto pradžios jau pabudę ir stebi pro durų tarpą. Žmona, sugniaužusi kumščius ima dar garsiau šaukti: „tylėk geriau, valkata, tu!“. Mosikuodama rankomis eina į virtuvę ir prasilenkdama su vyru, pastumia jį išrėkdama: „nesimaišyk po kojom, gyvuly!“. Vyras, neišlaikęs pusiausvyros griūna, galva trenkiasi į koridoriaus spintelės kampą. Bando keltis, praskeltas antakis, pasipila kraujas.

Vaikai puola prie tėvo, norėdami jam padėti atsistoti. Tada ji ima rėkti ant vaikų: „palikit, tegul guli ir dvesia!“. Bandančių padėti tėvui vaikų akyse ašaros, tik mažiausioji žvalgosi išsigandusi, dar per maža, kad suvoktų kas vyksta. Vėliau, žmona patikrins vyro kišenes ir paims pinigus, kad „neturėtų už ką gerti“. Ir tai vėl vyksta vaikų akyse.

Ar taip būna? Būna, tik apie tai nepopuliaru kalbėti. Ir rašyti. Kažkas pasakys, kad per menka problema, nes tokių šeimų yra tik vienetai. O kas skaičiavo? Ar vyrų patiriamas smurtas yra įdomus tyrėjams, socialinių ir kitų tarnybų darbuotojams, visuomenei, politikams? Tiesa, apie tai vėliau.

Sugrįžkime prie konflikto. Kurią pusę palaikys žmonės? Kažkas gins vyrą, kažkas jį smerks ar pasišaipys. Kažkas pasakys, kad šaunuolė moteris, taip tam pijokui ir reikia. Atsiras ir tokių, kurie teigs, kad taip elgtis negalima, ypač matant vaikams.

Beje, kitą rytą, darbe kolegos vyro paklaus, kas atsitiko, kad galva praskelta. „Ai, vonioj grindys šlapios buvo, nemačiau, paslydau ir trenkiausi į spintelės kraštą“. Vieni patikės, kiti nutylės, o bus ir tokių kolegų, kurie pašieps, kad ne grindys šlapios, o šlapiu skuduru nuo žmonos gavo. Aišku, bus juoko visiems, juoksis ir pats nukentėjusysis. Tačiau jo juokas bus apsimestinis, labiausiai čia tiktų pasakymas, kad tai juokas pro ašaras.

Dažnu atveju panašiai meluoja ir nukentėjusios moterys. Smurtas slepiamas. Tačiau, kalbant apie stereotipus, yra vienas esminis skirtumas. Jei moteris prasitars, kad prieš ją smurtavo vyras, labiau tikėtina, kad ją užjaus, gal pasiūlys kreiptis pagalbos, o smurtininką išdės į šuns dienas.

Išdrįsęs apie žmonos smurtą prabilti vyras, ko gero sulauks tik pajuokos: „tu ką, apsiginti nuo moters negali?“.

Vaikai. Ir dar kartą vaikai

Tačiau svarbiausi veikėjai čia yra ne suaugusieji, kurie gali pasirinkti kaip ir su kuo jiems gyventi, o vaikai. Ką jie mato ir, svarbiausia, kaip jie jaučiasi? Kokius lyčių vaidmenis vaikų sąmonėje formuoja gyvenimas tokioje aplinkoje?

Dar didesnė vaidmenų suirutė vyksta šeimose, kuriose abu sutuoktiniai ar kartu gyvenanti pora, pakaitomis smurtauja vienas prieš kitą. Tokiose šeimose vaikai mato, kad vyras ir moteris gali būti ir auka ir smurtautoju, o vaidmens pasirinkimas priklauso nuo to, kuris pirmas „nutaikys tinkamą momentą“.

Kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, atsakingų institucijų dėmesys kreipiamas į smurtą patiriančių moterų ir jų vaikų problemas, nes statistiškai iš visų registruotų atvejų apie 8 iš 10 yra smurtas prieš moteris.

Tai reikštų, kad nukreipus dėmesį į didesnę problemą, t. y. į moterų patiriamą smurtą, nematomos arba tiesiog ignoruojamos kitos, tegul ir apimančios mažesnį skaičių žmonių. Kad suvokti problemos rimtumą būtina kelti svarbiausią klausimą: ar vaikai, augantys šeimoje, kurioje smurtauja moteris yra mažiau svarbūs nei tie, kurių namuose smurtauja vyras?

Smurtinio elgesio keitimo programos moterims

Apie vyrų įtraukimą į smurtinio elgesio keitimo programas kalbama gana plačiai. Ar teko girdėti, kad moteris, kaip ir vyrus, reikėtų įtraukti į smurtinio elgesio keitimo programas? Smurtinio elgesio programos yra skirtos tam, kad padėti asmeniui suvokti savo probleminio elgesio priežastis ir keistis. O jei moteris atsisako? Ar privalu įpareigoti kaip vyrą smurtautoją teismo sprendimu? Dėl vaikų gerovės.

Kodėl ir kaip smurtauja moterys

Apžvelgus žmogiškųjų santykių tyrėjų darbus, galima teigti, kad moterų smurtas būna susijęs su nevaldomomis emocijomis, ypač pykčiu, įtakos turi traumuojanti vaikystės patirtis, siekis sulaukti dėmesio, valdžios ir elgesio kontrolės poreikis, pavydas.

Dažniausiai moterys taiko psichologinio smurto formas, manipuliacijas, grasinimu skyrybomis ar atribojimu nuo vaikų, draudimus užsiimti mėgstama veikla, neleidžia susitikti su draugais, perima finansų kontrolę.

Fizinis smurtas naudojamas kai moteris yra dominuojanti arba pasinaudojant vyro bejėgiškumu, pvz., kai būna stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Moterų smurtas gali būti susijęs su atsaku į vyrų smurtavimą, tačiau gynyba nėra pagrindinis moterų smurto prieš vyrus motyvas.

Yra tyrimų, kurie pagrindžia, kad alkoholio vartojimas ir pykčio nekontroliavimas gali sukelti moterų smurtą prieš vyrus, tačiau viena pagrindinių smurto priežasčių – galios ir valdymo siekis.
Kai kalbama apie moterų naudojamą seksualinę prievartą prieš vyrus, absoliuti dauguma žmonių netiki, nes: „kaip tai įmanoma?!“.

Norit suprasti moterų smurto prieš vyrus ypatumus, pirmiausia reikėtų išsivaduoti iš stereotipinio mąstymo, kad moterys yra „silpnoji“ lytis. Psichologinio pobūdžio smurtavimas, nebūtinai siejasi su fizine jėga. Na, o abejojantys moterų fizinėmis galimybėmis, gali pasižiūrėti, kaip atrodo moterų bokso ar kovų be taisyklių varžybos. Be abejo, tai nereiškia, kad moterys, kurios ringe daužo viena kitą, būtinai ir gyvenime yra agresyvios.

Moterys geros. Vyrai blogi.

Feministinės teorijos šalininkai teigia, jog smurtas yra vyrų problema, nulemta patriarchalinių santykių kuriuose vyras dominuoja, o moteris pasiduoda vyro galiai. Ši teorija naudojama kaip apibendrinanti, nes statistiškai nuo smurto artimoje aplinkoje neproporcingai nukenčia daugiau moterų.

Kalbant apie proporcijas, duomenų apie vyrų smurtą yra pakankamai, tačiau apie moterų smurtavimą prieš vyrus duomenų bemaž nėra, nes ši sritis tiesiog netiriama. Tai kaip tada nustatomos proporcijos? Ko gero, pagal posakį – „iš akies“. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apžvalgoje (2020 m.), teigiama: „Susirūpinimą kelia jau tai, kad informacijos apie vyrų patiriamą smurtą ir jiems teikiamą specializuotą kompleksinę pagalbą Lietuvoje praktiškai nėra.

Kol į skaudžias vyrų patirtis nėra žiūrima rimtai, neužtikrinama visa reikalinga pagalba, naudinga informacija sunkiai prieinama arba jos visai nėra – sunku nustatyti tikrąjį problemos paplitimo mastą“.

Vyrai – stiprioji ar silpnoji lytis?

Apie mušamus vyrus statistikos nėra, tačiau apstu kitų duomenų. Vyrai Lietuvoje 6–7 kartus dažniau nusižudo, negu moterys. Į priklausomybes įklimpsta taip pat daugiausia vyrai. Benamių tarpe vyrauja vyrai. Į nakvynės namus ir prieglaudas dažniausiai pagalbos kreipiasi taip pat vyrai.

Miršta anksčiau nei moterys taip pat vyrai.

Paklausus benamių vyrų, kodėl neteko namų, viena iš dažnai išsakomų priežasčių – apgavo žmona ir išvarė. Gal tik vienas kitas pripažins, kad namus tiesiog pragėrė. Dar vienas, neretai pasitaikantis aiškinimas – pats išėjau, palikau butą žmonai ir vaikams. Vyrai, šitaip teigdami, bando išsaugoti orumo likučius ir pasirodyti esą kilnūs bei teisingi.

Tačiau neretai realybė kitokia, nes ne pats paliko, o išvarė, tik pripažinti tai yra per skaudu. Beje, dažnas vyras net nesuvokia, kad jį išvarė, tiesiog toks vyras nesureikšmina moters smurto arba jį minimalizuoja, prisiima atsakomybę, kad jis pats yra kaltas ir todėl privalėjo palikti namus.

Užuojautos iš aplinkinių tokie vyrai retai kada sulauks. Tiesa, užuojauta tokiais atvejais gali tik dar labiau pagilinti sielos žaizdas, tinkamiausias būdas yra rodyti supratimą, skatinti kreiptis pagalbos ir spręsti problemą.

Pagalbos vyrams (ne)prieinamumas

Tačiau norint spręsti smurtą patiriančių vyrų problemas, susiduriama su dar didesne problema, t. y., pagalbos beveik nėra. Remiantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadomis: „... smurtą patiriantiems vyrams sunku gauti pagalbos. Vyrų artimoje aplinkoje patiriamas smurtas taip pat yra stigmatizuojamas kaip ir moterų.

Kadangi didžiąją smurtautojų dalį sudaro vyrai, išankstinės nuostatos apie tai, koks turėtų būti vyras, daro neigiamą įtaką pačių nukentėjusiųjų požiūriui – trukdo įvertinti situacijos rimtumą bei ieškoti pagalbos.

Apžvalgos rezultatai parodė, kad krizių bei specializuoti kompleksinės pagalbos centrai, kurie turėtų teikti pirmines psichologo, socialinio darbuotojo bei teisininko konsultacijas visiems nepaisant jų lyties, amžiaus ar kitų tapatybės bruožų, dažnai pirmenybę teikia moterims, o vyrus stengiasi nukreipti į specialiai vyrams skirtus krizių centrus.

Tokių šalyje yra vos keli ir tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o ir juose pagalba orientuota į moteris ir vaikus bei vyrus, kuriems siūlomos smurtinio elgesio keitimo programos. O kur pagalba vyrams nukentėjusiems nuo smurto? Tą akcentuoja ir lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Pavyzdžiui, Kauno apskrities vyrų krizių centre nukentėjusius nuo smurto vyrus stengiamasi įtraukti arba į savižudybių prevencijos, arba į kompleksinės pagalbos šeimai programą. Išskirtinai nukentėjusiems nuo smurto asmenims finansavimas neskiriamas. Kitaip tariant, vyrai, kurie kenčia nuo smurto, turėtų kažkaip kapstytis patys.

Vyrus bando gelbėti moterys

Apžvelgus organizacijų, teikiančių pagalbą į krizes patekusiems vyrams, pastebimas akivaizdus moterų dominavimas. Iš keturiolikos viešai skelbiamų įstaigų, į kurias gali kreiptis krizinėje situacijoje atsidūrę vyrai, tik trims vadovauja vyrai. Paslaugas teikiantis personalas – visose vyrauja moterys.

Išsiskiria tik vienas, pagalbos vyrams centras Vilniuje, kurio šūkis: „Suprantame vyriškai, padedame broliškai“. Personalas čia bemaž vien vyrai. O kaip tada skambėtų kitų, labiau moteriškų pagalbos vyrams įstaigų šūkiai šio vyriško centro fone? „Suprantame moteriškai, padedame kaip seserys“.

Galima nulenkti galvą prieš moterų ryžtą dirbti šį sudėtingą ir labai atsakingą darbą, tačiau kirba klausimas – kaip atrodytų pagalbos moterims centras, kuriame pagalbą teiktų beveik visi specialistai vyrai? Ar nukentėjusios nuo vyrų smurto moterys labai noriai kreiptųsi pagalbos pas psichologus ar socialinius darbuotojus vyrus?

Lyčių disproporcijos problema

Kalbant apie vyrų ar moterų vaidmenis, neretai pabrėžiama, kad lyčių proporcijos organizacijose ar darbo grupėse, turi įtakos komunikacijos efektyvumui ir lemia darbo rezultatus bei sprendimų priėmimo sėkmę. „Įvairovė yra visuomenės turtas. Tik užtikrinus lygias galimybes kiekvienam, galima pasiekti geriausius darbo rezultatus“. Šis teiginys yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tinklapyje.

Deja, įvairovės čia mažoka, nes pažvelgus į tarnybos darbuotojų duomenis – viso 15, o iš jų tik keturi vyrai. Projekto „Visų reikalas“, kurį administruoja tarnyba, vaizdas dar „nelygesnis“, nes iš ekrano žvelgia dvylikos moterų komanda. Šios komandos veiklos tikslai labai kilnūs: „Siekiame sutelkti ir šviesti visuomenę, kad kartu įveiktume smurto problemą“.

Lygių galimybių plėtros centras – vien moterys.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas – du vyrai, penkios moterys. Asociacijos „Lyderė“, kurios tikslai yra skatinti moteris drąsiau siekti karjeros ir prisidėti prie lyčių lygybės bei lyderystės stiprinimo Lietuvoje. svetainėje teigiama, kad: „Asociacijos veiklą gali palaikyti kiekvienas, kuris tiki, jog lyčių balansas prisideda prie visaverčio visuomenės gyvenimo ir tobulėjimo“.

Kitaip tariant, garsiai deklaruojama, kad būtina puoselėti vyrų ir moterų lygybę, o pagalbos smurto aukoms ir smurto prevencijos srityje, kažkokia visiška nelygybė.

Kodėl nėra lyčių balanso?

Vietoj atsakymo, būtų galima kelti sekančius klausimus: Ar siekiant šviesti visuomenę ir mažinti smurto problemą nereikalingi vyrai? Ar lyčių įvairovės nebuvimas yra teigiamas veiksnys, kad užtikrinti smurto mažinimo galimybes visuomenėje? Gal vyrai nenori darbuotis šitoje srityje? Gal vyrai blogesni specialistai nei moterys? O gal jų tiesiog nekviečia dirbti?

Nemažai Europos šalių jau yra nustatomos kvotos tam tikrose valstybės tarnybos srityse moterims. Lietuvoje vis dažniau kalbama apie moterų darbo vietų kvotų būtinybę, tačiau gal verta diskutuoti ir apie vyrų kvotų įteisinimą?

Ar buvo iniciatyvų, projektų (realių, ne popierinių), kad pritraukti vyrus ne tik į smurto prevenciją bet ir ten, kur jų ypatingai trūksta: sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir švietimo srityse?

Smurto mažinimo problematika nėra vien vyrų ar moterų reikalas. Tai iš tiesų yra visų reikalas. Tai ir spręsti reikėtų visiems ir visoms kartu.

Pagalba vyrams

Adresas Specializuotas pagalbos centras Kontaktai Gėlių g. 7, 01137 Vilnius VIEŠOJI ĮSTAIGA VYRŲ KRIZIŲ IR INFORMACIJOS CENTRAS El. paštas: [e-mail] arba [e-mail] Tel. [phone] Drobės. g. 27, Kaunas, 45189 Vyrų krizių centras El. p. [e-mail] Tel.: [phone] K. Donelaičio g. 33-515, Kaunas (išsikėlė iš A. Juozapavičiaus pr. 77, Kaunas) Kauno apskrities vyrų krizių centras [e-mail] 8 636 81621

*Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. [phone], el. paštu [e-mail] (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)*

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Pagalba teikiama visoje Lietuvoje ir užsienyje Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras [phone] www.anti-trafficking.lt Konsultacijos ir pagalba visoje Lietuvoje ribologija.lt [e-mail] Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų) Asociacija Vilniaus moterų namai 8 5 2616380 [e-mail] Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r. Asociacija Moterų informacijos centras 8 650 95216 [e-mail] Kauno m. Asociacija Kauno apskrities moterų krizių centras 8 679 31930 [e-mail] Kauno r., Prienų r., Birštono Asociacija Kauno moterų draugija 8 37 262773, 8 603 89833 [e-mail] Klaipėdos m., Neringos, Palangos m. Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 46 350099, 8 618 01464 [e-mail] Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r. Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024, 8 605 82331 [e-mail] Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r. Asociacija Moterų veiklos inovacijų centras 8 41 520239, 8 652 24232 [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r. Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius 8 685 65540 [e-mail] Kalvarijos, Marijampolės r. Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525, 8 633 55007 [e-mail] Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, Jurbarko Asociacija Marijampolės apskrities moterų namai 8 617 23130 [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., Druskininkų Asociacija Alytaus miesto moterų krizių centras 8 611 54342 [e-mail] Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybės VšĮ Moters pagalba moteriai 8 618 40044 [e-mail] Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r. Viešoji įstaiga Telšių krizių centras 8 68 229459 [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų Asociacija Visagino šeimos krizių centras 8 686 60657 [e-mail] Utenos r., Molėtų r., Anykščių r. Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 [e-mail] Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., Pagėgių Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 446 61565 [e-mail]

Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.

Pagalba turintiems priklausomybių

Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:

RPLC Vilniaus filialas 8(52)137808 [e-mail] P. Širvio g. 5 RPLC Kauno filialas 8(37)333255 [e-mail] Giedraičių g. 8 RPLC Klaipėdos filialas 8(46)415025 [e-mail] Taikos pr. 46 RPLC Šiaulių filialas 8(41)455644 [e-mail] Daubos g. 3 RPLC Panevėžio filialas 8(45)582673 [e-mail] Elektronikos g. 6 Anoniminių alkoholikų draugija [phone] [e-mail] Pilnų namų bendruomenė [phone] [e-mail]

Pagalba vyrams

Adresas Specializuotas pagalbos centras Kontaktai Gėlių g. 7, 01137 Vilnius VIEŠOJI ĮSTAIGA VYRŲ KRIZIŲ IR INFORMACIJOS CENTRAS El. paštas: [e-mail] arba [e-mail] Tel. [phone] Drobės. g. 27, Kaunas, 45189 Vyrų krizių centras El. p. [e-mail] Tel.: [phone] K. Donelaičio g. 33-515, Kaunas (išsikėlė iš A. Juozapavičiaus pr. 77, Kaunas) Kauno apskrities vyrų krizių centras [e-mail] 8 636 81621