Virusai (lot. virus – nuodas) – neląstelinės sandaros ligų sukėlėjai, kurie gali gyventi ir daugintis tik žmonių ar gyvūnų ląstelėse. Jie prisitvirtina prie jų apvalkalo (membranos). Pro membraną į ląstelės vidų virusai suleidžia savo nukleorūgštis ir ląstelėje ima jas gaminti. Po to apie kiekvieną pasigaminusią nukleorūgštį susiformuoja baltyminis apvalkalas. Šeimininko ląstelės, į kurią virusas įsiskverbė, apvalkalas plyšta ir šitie iš ląstelės išėję nauji virusai puola kitas žmogaus ar gyvūno ląsteles. Prasideda virusų sukelta liga.
Reikia pabrėžti, kad virusai išorinėje aplinkoje – ore, ant daiktų ir kitur – ilgai negali išgyventi. Juos žudo pernelyg aukšta temperatūra, saulės ir kvarco lempų spinduliai bei įvairios dezinfekuojančios medžiagos.
Nuo virusinių ligų praeityje pasaulyje mirdavo daug žmonių. Dėl to gydytojai ir mokslininkai ieškojo priemonių prieš šiuos įsibrovėlius. Jau XI a. kinai pastebėjo, kad sveikus asmenis užkrėtus medžiagomis, paimtomis iš nesunkiai sergančių ar sveikstančių, pastarieji daugiau neužsikrėsdavo. Šį metodą jie pavadino varioliacija (variola – raupai). Paradoksas ar dėsningumas? Kinai pirmieji pasaulyje prabilo apie skiepus, Jie pirmieji pasauliui „padovanojo“ ir koronavirusą, su kuriuo pasaulis dabar galynėjasi.
1780 m. anglų gydytojas E. Dženeris (Edward Jenner (1749-1823) pastebėjo panašumą tarp žmonių ir karvių raupų. 1796 m. jis atliko eksperimentą – berniuką užkrėtė karvių raupais. Jam įterpė iš karvių melžėjos rankos pūslelės paimtą turinį. Eksperimentą pakartojo po 6 savaičių. Dabar jis berniukui įterpė sergančio raupais žmogaus turinio. Berniukui neišsivystė jokia reakcija – jis nesusirgo raupais. Taip Dženeris įrodė, kad užkrato įterpimas (skiepai) apsaugo nuo susirgimo. Šį Dženerio sukurtą metodą pavadino vakcinacija (Lot. vacca – karvė).
Prancūzų mokslininkas L. Pasteras (Louis Pasteur (1822-1895) tyrinėjo skiepus nuo pasiutligės. Jis atskleidė imuniteto prigimtį, išaiškino, kokiose sąlygose organizmas įgyja atsparumą ligai (imunitetą). Mokslininkas nustatė, kad tam tikslui pasiekti, reikia jam suleisti susilpnintą ligos sukėlėją – kad organizmo imuninė sistema išmoktų kovoti su ligos (infekcijos) sukėlėju. Tokia trumpa vakcinacijos – pagrindinės priemonės kovai su virusais – istorija. Ji išgelbėjo milijonus pasaulio žmonių gyvybių. Greta šios pagrindinės, yra papildomų priemonių kovai su virusais.
Pagrindiniai šio ir daugelio kitų virusų patekimo į žmogaus organizmą vartai – nosiaryklė. Patekę į šį žmogaus įkvėpiamo oro „filtrą“ virusai stengiasi prasiskverbti į nosies labirinto gleivinės ląsteles. Laimei, mūsų organizmas turi tam tikrus apsigynimo būdus nuo nelauktų įsibrovėlių. Tam tikslui nosiaryklės gleivinė yra padengta gleivėmis, kurias išskiria gleivinės ląstelės. Sloguojant (organizmui peršalus ir prasidėjus gleivinės uždegimui), šių gleivių, liaudiškai – snarglių, padaugėja. Dėl to virusai, patekę į nosiaryklę, šiose gleivėse kuriam laikui „įklimpsta“ ir sunkiau pasiekia gleivinės ląstelių paviršių. Tokiu būdu, virusais per nosiaryklę užsikrėtęs žmogus turi nemažai laiko šiems įsibrovėliams čia sunaikinti.
Kitas mūsų organizmo apsauginis refleksas, susijęs su nosiarykle, yra čiaudulys. Šį nevalingą refleksą sukelia alergenai ar mikroorganizmai. Čiaudėjimo metu stipri oro srovė išpučia svetimkūnius iš nosiaryklės į aplinką, kur jie pasklinda ir gali užkrėsti greta esančius žmones.
Siekiant apsisaugoti nuo virusų patekimo į organizmą per nosiaryklę dėvimos apsauginės kaukės. Deja, net ir geriausios kaukės neapsaugos nuo virusų šimtu procentų. Be to, virusai į organizmą gali patekti per burną ar kontakto būdu. Pavyzdžiui, per nešvarias rankas – į akių gleivinę. Kad to išvengtume, po kontakto su įtartinais objektais – parduotuvės vežimėliais, maisto pakuotėmis ar kitais galimai virusais užkrėstais paviršiais – reikia rankas dezinfekuoti cheminių medžiagų tirpalais ar jas nuplauti šiltu vandeniu su muilu.
Ne veltui sakoma, kad geriausia gynyba – puolimas. Ši sentencija tinka ir kovai su virusais. Virusus „užpulti“ labai nesunku. Kaip minėjau, jie patenka į organizmą per nosiaryklę. Paveikus šią sritį antiseptikų tirpalu, virusai gali būti sunaikinami. Šis metodas nėra plačiai naudojamas. Tačiau jau prieš keletą dešimtmečių šį metodą mes ir mūsų draugai išbandėme jį prieš gripo virusus. Nustatėme, kad tam tikslui labai tinka itin silpnas vandeninis kalio permanganato tirpalas, kuris pasižymi stipriomis oksiduojančiomis savybėmis. Įtraukus šio tirpalo į nosiaryklę pro kiekvieną nosies landą ir jį išpučiant, mum padėdavo. Kai prieš porą metų prasidėjo COVID-19 pandemiją, šį metodą naudojame ir prieš koronovirusą. Minėtą procedūrą reguliariai atliekame grįžę iš žmonių sankaupos vietų, nors taip pat, žinoma, esame pasiskiepiję ir dėvime apsaugines kaukes. Juk ne veltui sakoma: tą, kuris saugosi pats, ir Dievas saugo.
Tik naudojant visą arsenalą antivirusinių priemonių galima sėkmingai dorotis su šia klastinga pandemija. Vakcinacija – pagrindinė priemonė, įgalinanti suformuoti kolektyvinį imunitetą. Šiuo metu prasidėjo vakcinacija trečiąja doze. Nutarėme pasiskiepyti ir mes. Internete aptikome, kad arčiausia vieta, kur galėtume pasiskiepyti yra Baublio gatvėje esanti Gintarinė vaistinė. Pasiėmėme asmens dokumentus ir nuėjome. Deja, pasirodo, prieš tai reikia užsiregistruoti.
Nebūkime naivūs – pasiekti nulinę COVID-19 situaciją vargu ar pavyks. Tikriausia teks susitaikyti, kad šis virusas taps sezoniniu. Panašiai, kaip gripas. Dėl to neatmeskime galimybės, kad skiepytis nuo jo teks periodiškai.
Mūsų šeimos aplinkoje virusų netrūko. 2020 m. kovo 24 d. per neapdairumą buvau užsikrėtęs koronavirusu. Pavyko išsigydyti. Tačiau supratęs, koks pavojus mums gresia (abu su žmona esame jau senjorai), nupirkau dvi dozes konjuguotos 13-valentės pneumokokinės vakcinos, kuria pasiskiepijome. 2020 m. spalio 11 d. nuo COVID-19 nugaišo mūsų šunelis, kuris gyveno bute. Dėl to aplinkoje virusų buvo daug.
Žmogui svarbu ne tik virusų nepasigauti. Ne mažiau svarbu taip gyventi, kad organizmas galėtų nuo virusų apsiginti. Kitaip tariant, reikia stiprinti imunitetą. Priemonės, manau, visiems gerai žinomos: racionaliai maitintis, tinkamai derinti darbą ir poilsį, vengti streso, gyventi taip, kad visada jus lydėtų pakili nuotaika, reguliariai sportuoti ir grūdinti organizmą. Tik ne taip grūdinti, kaip siūlo ponas Kepenis, nes jo siūlomas grūdinimo metodas – nesusipratimas. Toks drastiškas metodas, savotiškas stresas, tinka tik ryte. Mes kiekvieną rytą, prieš bėgdami į miško parką mankštintis, trumpam (iki 10 sek.) pasineriame į šaltą (7-10 laipsnių) baseino vandenį. Tokia procedūra organizmui nekenkia. Ji puikiai sužadina.
Žodis „grūdinimas“ susijęs su metalų grūdinimu. Dar iš vaikystės laikų prisimenu, kaip tėvelis, ištraukęs iš žaizdro iki baltumo įkaitusią geležį, ją grūdino – panardindavo į vandenį. Taip, kontrasto būdu, reikia grūdinti ir mūsų organizmą: gerai įkaitus saunoje ant jūros kranto, nerti į šaltas jūros bangas ir vėl grįžti į sauną. Tik reguliarus, sistemingas tokių procedūrų kartojimas duos laukiamus rezultatus.
Būkite sveiki ir laimingi. Brazilų rašytojas Paulo Coelho sakė: „Nuolat jaustis nelaimingu yra neleistina prabanga.“ Tam reikia visai nedaug – ne tik saugotis virusų. Dar reikia apsivalyti nuo negatyvių minčių, baimės ir nerimo, pykčio ir neapykantos... Reikia susitvarkyti savo dvasinį pasaulį. Tuomet bus puiki ir jūsų sveikata, kuri pranoksta visas gyvenimo gėrybes.
