aA
Morta Linkatė gimė 1927 m. Pributkio kaime, Veiverių valsčiuje, Prienų r. gausioje septynių vaikų šeimoje. Jos tėvai valdė pavyzdingą 15 hektarų ūkį. Sūnus Kajetonas buvo Lietuvos kariuomenės karininkas. Morta mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje. Tačiau... Morta pasirinko kitą – bekompromisinį, kovos už Lietuvos laisvę, kelią.
Morta Linkaitė
Morta Linkaitė
© DELFI montažas

1946 metais Morta už jaunatvišką, atvirą meilę Tėvynei Lietuvai, už kritiškas pastabas sovietinės valdžios pataikūnų adresu, už antitarybinių atsišaukimų platinimą ir už religingumą pakliuvo į okupuotos Lietuvos valdininkų nemalonę. Dėl to jai teko atsisveikinti su Marijampolės pedagogine mokykla.

Morta Linkaitė grįžo į gimtinę ir įsitraukė į pogrindinę veiklą – į kovą su okupantais. Ši jos veikla susiklostė savaime, labai natūraliai, nes jau anksčiau ji pažino Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės kovotojus. Netrukus jų sodyboje buvo įrengta rinktinės štabo slėptuvė. Morta Linkaitė tapo asmenine Juozo Lukšos-Skirmanto ryšininke. Bunkeryje ji davė priesaiką ir gavo Jūros slapyvardį. Tačiau kovos draugai dažniausiai ją vadindavo malonybiniais vardais: Gėlelė, Mortelė.

1947 m. gegužės mėnesį Juozui Lukšai išvykus į užsienį Morta iš jo gaudavo užšifruotus nurodymus Lietuvos laisvės kovotojams ir juos perduodavo Tauro apygardos vadui Antanui Baltūsiui-Žvejui. O J. Lukšai į užsienį siunčiamuose šifruotuose laiškuose ir per radijo ryšį, ji teikė informaciją apie įvykius Lietuvoje. Už drąsą ir kruopštų jai pavestų užduočių vykdymą, Morta Linkaitė-Jūra A.Baltūsio-Žvejo buvo apdovanota Padėkos raštu ir Pasižymėjimo lapu.

Morta daug kartų buvo suimta, tardoma, kankinama, tačiau ji nepalūžo ir nieko neišdavė. Visą savo gyvenimą ji pašventė kovai dėl Tėvynės laisvės. Jos gyvenimas – kova ir kančia- žygdarbis Lietuvai. Jau nuo pirmų susitikimų J. Lukša ir M. Linkaitė jautė abipusę trauką. Deja, gražiam, kilniam, švelniam abipusiam jausmui nebuvo lemta išsipildyti...

1949 m. okupantai Mortelę suėmė Skriaudžiuose, prie kapinių. Tada ji ėjo su užduotimi – iš J. Lukšos-Skirmanto ji buvo gavusi direktyvas. Emgebistai Mortą žiauriai kankino, tačiau ir šį kartą nieko nepešė. Mergina liko ištikima priesaikai.

M.Linkaitę teisė Maskvos Ypatingasis teismas. Merginą nuteisė 25-ms metams lagerių ir išvežė į Intos ypatingojo režimo lagerį Komijoje. Kaip rašo Aldona Vilutienė, ją ten ir sutiko. Paprastutė, kukli, tyli, tačiau, ryžtinga, nepalaužta. Nors sunkių darbų ir prasto maisto, fiziškai suluošinta, tačiau tvirtos dvasios ir principų lietuvaitė. Ji širdį atverdavo tik tam, kuriuo pasitiki. Tačiau ten, toje vergiškoje aplinkoje, ar galima buvo kuo pasitikėti? Dėl to moterys dažiausia ir kalbėdavusios apie Tėviškę, jos žmones ir nuostabią gamtą. Ir tik silpnumo valandėlėmis, kai mintis užliedavo švelnūs jausmai ir prisiminimai, šviečiant šiaurės pašvaistei, ar ilsintis ant kietų narų po katorgos darbų, jos širdis atsiverdavo...

Mortelė kartą pasakė, kad baisiausi buvo trys momentai: kai Kauno saugume akistaton atitempė jos nepaeinančią motiną; kai sužinojo, kad sesuo Birutė suimta šoko iš saugumo tardytojo kabineto, esančio trečiame aukšte ir susilaužė stuburą bei kojas; ir kai 1951 metų rugsėjį ją iš Intos Stolypino vagone nugabeno į Kauną ir ten, saugumo rūmų kieme, pamatė savo mylimąjį, legendinį partizaną Juozą Lukšą.

Po šių žodžių, Aldona Vilutienė išgirdo Mortelės tylų, gilų atodūsį, kuris privertė sugrįžti į realybę. O realybė buvo baisi: nepakeliamai sunkus, alinantis darbas, blogas maistas, stuburo ir kojų traumos, kurias jai „padovanojo“ tardytojai. Visa tai labai alino Mortelės sveikatą. Netekusią sveikatos ją išvežė į Abezę – į mirtininkų lagerį. O visiškai neįgalią 1956 metais parvežė į Tėvynę. Kauno geležinkelio stotyje, ją negalinčią judėti, paėmė sesuo ir parvežė į tėviškę.

Nors dar nelaisvos, tačiau labai brangios Tėvynės gamta ir gaivus oras, miško kvapas, suteikė Mortelei jėgų. Ji pakilo ir keletą metų pavaikščiojo su lazdele, tačiau skausmai nesiliovė iki mirties. Antanina Garmutė (1934-2011) rašė: „Kai važiuodami pro šalį užsukdavome į kuklų Mortelės būstą, ji tyliai apsidžiaugdavo. Paskui nukabindavo nuo sienos kankles ir kankinimų iškraipytais pirštais užgaudavo stygas:

Ūžia, trankos griaustiniai po šalį,
Vėtros siaučia visu smarkumu.
Neužmiršk, kas esi, mielas broli,
Neužmiršk, kas lietuviui brangu!“

Mortelė-Jūra, Gėlelė mirė 1992 m. rugpjūčio 11 d. Tada jai buvo tik 65 metai... Sunkus kovos su okupantais kelias ir Gulagų golgota palaužė jos sveikatą. Amžino poilsio Mortelė atgulė Skriaudžių kapinėse. Tačiau didvyriai nemiršta. Kapinėse Dalia Raslavičienė sakė: „Jūsų vaikai ir anūkai mokysis iš jos ginti laisvę.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(182 žmonės įvertino)
4.7857

Vilnietis parodė, kas išaugo jo sode: saulėgrąžos dydis atima žadą

Rudenėjant Lietuvoje galima išvysti labai gražių vaizdų. Taip pat tai derliaus nuėmimo metas....

Kankinta ir tardyta lietuvaitė prieš mirtį įvardijo tris baisiausius savo gyvenimo momentus (6)

Morta Linkatė gimė 1927 m. Pributkio kaime, Veiverių valsčiuje, Prienų r. gausioje septynių...

Mama rėžė apie Rugsėjo 1–osios šventę: kai keliate paniką – juokinga (3)

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai vis intensyvėja diskusijos apie pasirengimą Rugsėjo...

Okupantų žiaurumas neturėjo ribų: žuvusiųjų palaikus išvilko iš miško ir sumetė lauke prie kelio

Pirmame laisvės kovų etape (1944-1945 m.) vyko dideli mūšiai su okupantais. Vienas iš pirmųjų...

Justė Tovtkevičė

Bijote vorų ar net graži moteris šalia kelia paniką? Pasitikrinkite, ar tai nėra fobija (1)

Baimių turime visi ir tai natūralus reiškinys. Nuo vaikystės bijome tamsos, baubo po lova ar voro,...

Top naujienos

Karybos ekspertas Ždanovas: laukia lemiamas mūšis, rusai jau įrengė trijų lygių įtvirtinimus smūgių Baltarusijai scenarijus – vis realesnis

Spartų puolimą pradėję Ukrainos kariai turės sumažinti tempą ir ruoštis Chersono šturmui,...

Po VRM sprendimo nuogąstauja dėl Lietuvos saugumo: nėra ramu

Praėjusią savaitę valdžia nusprendė, kad rusai, turintys lietuviškas šaknis patvirtinantį...

Meteorologas: tikrai šaltos žiemos jau nebus (1)

Neprognozuojamai augant elektros energijos ir kitoms kainoms bei infliacijai, žmonės su dideliu...

Stambaus daržovių ūkio savininkas: visi sako, kad ūkininkai maudosi piniguose, bet taip nėra

Širvintų rajone ūkininkas Arturas Mučinis tęsia šeimos tradiciją ir kartu su tėvais ir...

„The Washington Post“: Putinui artimas asmuo drįso jam paprieštarauti (2)

Nauji amerikiečių žvalgybos duomenys ir oficialių rusų asmenų komentarai rodo, kad tarp...

Verslas PliusUgnė Karaliūnaitė

Lietuvė išbandė gyvenimą Marso sąlygomis: labai greitai atsiskleidė lyčių stereotipai

Sociologė, dr. Inga Popovaitė turėjo unikalią galimybę porą savaičių pagyventi Jutoje...

Rusijoje gyvenantis lietuvis gavo šaukimą kariauti: grįžti į Lietuvą nenoriu (20)

Lietuvos pilietis Edgaras B., gyvenantis Rusijoje ir turintis 2016 m. išduotą leidimą gyventi...

Karas Ukrainoje. Žvalgyba: daugiau nei pusė Ukrainos naudojamų tankų – perimti iš rusų Zelenskis – apie naują Putino užmojį: kvaila

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus išlaikyti spaudimą Maskvai –...

SuTaupyk

Kaupiantys pensijai ne sutaupė, o prarado: pasirinktas kelias toks rizikingas, kad net rėžia akį (13)

Augant ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius...

Viešos piršlybos pasisuko netikėta linkme – pamačiusi žiedą, skėlė antausį: liudininkai liko šokiruoti (1)

Viešas pasipiršimas per beisbolo rungtynes tarp Toronto „Blue Jays“ ir Bostono „Red Sox“...