2022-05–24 Seime priimtos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos. Seimo nariai nusprendė, kad sukurtų embrionų nebereikės saugoti amžinai. Už projekto pataisas balsavo 68 parlamentarai, prieš buvo –28, o 20–susilaikė.
Viktorija Čmilytė Nielsen pasidžiaugė, kad pagaliau imta mąstyti racionaliai.
Kas atsitiko mums, žmonėms, kad vis dažniau pamindami sąžinę imame vadovautis vien proto balsu? Kad embrioną imame vertinti ne kaip žmogišką gyvybę, o kaip užšaldytą produktą, kuriam reikia nustatyti galiojimo terminą.
Seimo nariai apsisprendė – 2 metus už nepanaudotų embrionų saugojimą moka valstybė, už kitus 8 metus moka patys žmonės. Kyla reali grėsmė, kad didžiajai daliai embrionų likimas lems gyventi vos 2 metus, nes susilaukusi vaikelio pora už perteklinių embrionų saugojimą mokėti nenorės, nes jai ekonomiškai neapsimoka.
Tai kur tuos perteklinius embrionus dėti? Racionaliai mąstant –tai puiki medžiaga įvairiems moksliniams eksperimentams ir juos galima gana brangiai parduoti. Nereikia būti pranašu, kad galėtum numatyti, jog netrukus mes vėl tobulinsime pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir embrionas taps komercinių sandorių objektu, nes dabartinis įstatymas to neleidžia daryti.
Kaip sakė vienos vaisingumo klinikos gydytojas – juk tai ne žmogus, tai tik 8 ląstelės, tik paprasta ląstelių sankaupa. Matyt, vertindamas tik pelną, kurį atneš minėtos procedūros, gydytojas pamiršo kažkada duotą Hipokrato priesaiką O ji skelbia – saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą.
Šiandienos mokslas neginčijamai įrodo, jog žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento susiliejus vyriškajai ir moteriškajai ląstelėms ir gavus unikalų 46 chromosomų rinkinį.
Šioje vienoje ląstelėje yra surašyta visa informacija apie naujai gimsiantį žmogų – jo lytis, ūgis, plaukų, akių spalva ir daugybė kitų požymių. Sudarius tinkamas sąlygas, ji ima sėkmingai daugintis pereidama iš vienos stadijos į kitą ir po 9 mėnesių gimsta naujas žmogus.
Yra tik viena bėda – kol kas šis žmogus dar neturi mums įprasto žmogiško pavidalo –taigi ir negali pats apsiginti. Jam reikia mūsų pagalbos, nes galingieji sprendžia.
Nes seimo nariai balsuodami už ar prieš įstatymo pataisą sprendžia, kiek užšaldytam embrionui gyventi –2 ar 10 metų.
Ar jums neatrodo, kad mes istorijos ratą sukame atgal grįždami į antikos laikus: arena – gladiatorių kovos – ir nykštys iškeltas į viršų ar nuleistas žemyn – nugalėtam leisti gyventi ar mirti?
Kodėl Lietuva renkasi ne gyvybės kultūros, o mirties kelią? Kad didžioji senosios Europos dalis taip elgiasi? Bet Europa juk sėkmingai nyksta! Kodėl mes tik aklai kopijuojam, o ne pasimokom iš jų klaidų? Negi nėra kitos galimybės padėti nevaisingoms šeimoms nežudant žmogiškų gyvybių?
Ir nors Lietuvoje nėra jokio nevaisingų šeimų registro, teigiama, kad su tokiomis problemomis susiduria kas šešta Lietuvos šeima.
Negi nėra jokios alternatyvos?
Kiaušialąsčių ir spermatozoidų užšaldymas – pasaulyje jau jokia naujiena. Kodėl Lietuvai nepasukus šiuo keliu? Lytinių ląstelių užšaldymas, nekelia jokių bioetinių problemų – tai tik žmogaus lytinė ląstelė, kuri negali virsti niekuo kitu, tik to žmogaus lytine ląstele, o tai ne žmogiška gyvybė, todėl jo valioje spręsti kaip su ja elgtis – šaldyti, saugoti ar išmesti. Tai kodėl mes to nedarome?
Ir vėl atsakymas paprastas. Šaldome embrionus, nes taip pigiau ir efektyviau. Vėl racionalusis protas. O kur sąžinė?
Vaikas, bet kokia kaina? Juk pagalbinis apvaisinimas sukelia nemažą riziką moters sveikatai, o ir tikimybė susilaukti nesveiko palikuonio ženkliai didesnė. Pabandysiu paaiškinti, kodėl taip yra.
Paprastai vieno vaisingumo ciklo metu moters organizme subręsta 1, retai – 2 kiaušialąstės. Pagalbinio apvaisinimo metu, stimuliuojant kiaušides sintetinių hormonų pagalba, kiaušidėse subręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, dėl ko gali sutrikti kraujotaka ir kraujagyslių sienelių pralaidumas, tai neabejotinai gali pakenkti moters sveikatai.
Kita pagalbinio apvaisinimo komplikacija – daugiavaisis nėštumas, kuris kelia grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai (Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų).
Skandinavijoje ši problema sprendžiama į gimdą perkeliant tik vieną embrioną, o pas mus? Gal būt mums ta kryptimi ir reikėjo taisyti pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Vėl racionalusis protas kaltas, nes įkeliant kelis embrionus tikimybė, kad procedūra pavyks, didesnė.
Kodėl mes ketiname kompensuoti dabar jau tris pagalbinio apvaisinimo procedūras, bet nekompensuojame visiškai sveikatai nekenksmingos mokslu pagrįstos natūralios prokreacinės technologijos – naProtechnologijos – technologijos, kuri porų nevaisingumo problemas sprendžia be žalos moters organizmui ir suteikia galimybę susilaukti vaikų natūraliu būdu?
Naprotechnologija – tai metodas padedantis surasti ir pašalinti tikrąsias nevaisingumo priežastis, – jo efektyvumas panašus kaip ir pagalbinio apvaisinimo, kuris priešingai– nevaisingumo priežasčių net ir nebando ieškoti.
Kodėl mums atrodo, kad naikinti yra paprasčiau, nei kurti?
Įvykiai Ukrainoje parodė, koks trapus tampa mūsų pasaulis, kai galingiesiems leidžiame elgtis taip kaip jie nori ir laiku nenubrėžiame ribų.
Gyvybės ar mirties kultūra? Lietuvos Respublikos Seimas jau pasirinko. Tačiau ką pasirinks Lietuvos Respublikos Prezidentas? Ar jam užteks jėgų ir ryžto vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą?
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (Generalinės Asamblėjos priimta ir paskelbta 1948m. gruodžio 10d.) 3 straipsnis skelbia „Kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir orumą“.
Labai viliuosi, kad Prezidentui vetavus įstatymą ir sugrąžinus pakartotiniam balsavimui į Seimą – rezultatai bus kiti.
