Ne visi įstatymai geri, ne visi valdininkai tobuli ir ne visos katės pagarbiai elgiasi su ką tik pražydusiomis nasturtomis. Tenka pripažinti, kad gyvename netobulame pasaulyje.

Tikrai taip - nei mes, nei mus supantys nesame idealūs. Tačiau kyla klausimas, ką kiekvienas iš mūsų padarė, kad gyvenimas mums patiems ir mus supantiems žmonėms būtų bent kiek gražesnis? Tenka pripažinti, kad pastebėti tai, kas blogai ir tuo piktintis mes turime laiko, o kai imame kalbėti apie tai, kad tam, kad katės ir šunys nenusiaubtų darželio reikia sukalti tvorelę, laiko jau nebelieka.

Tvorelės nuo šunų gamyba ir yra savanoriškas darbas. Savanorystę galima pavadinti vidine laikysena - man nėra tas pats, kas aplink mane darosi. Ši laikysena perauga į veiksmus ir tampa darbu, kurį atliekame nesitikėdami materialaus atlygio, o siekdami vieni ar kartu su bendraminčiais pagerinti savo aplinką.

Šiuo metu savanorystė tarp jaunų žmonių įgauna pagreitį. Dalis jaunuolių nori išbandyti savo studijuojamą specialybę, išmokti vienokių ar kitokių praktinių įgūdžių ar mesti iššūkį sau ir tobulėti kaip asmenybė (kaip asmenybei/asmeniškai/individualiai). Suaugusių žmonių (30 metų ir daugiau) grupėje požiūris į savanorišką veiklą išlieka gan neigiamas.

Galbūt šios nuostatos susiformavimui turi įtakos prisiminimai apie priverstines talkas sovietmečiu, galbūt taip pat iš sovietmečio atsineštas požiūris, kad „tai, kas ne mano, tas valstybės, tai ji tuo ir tegu rūpinasi“, o galbūt ir kiti dalykai.

Tenka susidurti su nemažai žmonių, kurie nesavanoriauja, nes tiesiog nemato tame naudos sau. Tai visai suprantama - juk kiekvienas stengiamės atsakingai naudoti savo laiką, norime aprūpinti save ir savo šeimą. Tačiau ar tikrai atliekamas savanoriškas darbas neprisideda prie jūsų ir jūsų šeimos gerovės? Juk kiekvienas reabilituotas nusikaltėlis padidina saugumą gatvėje, kiekvienas užimtas ir saugiai laiką leidžiantis jaunimo centre jaunuolis gali būti jūsų sūnus ar dukra.

Savanorystė vyresniame amžiuje gali būti naudinga tuo, kad plečiate savo pažįstamų ratą, o tai gali padėti ir darbinėje karjeroje. Taip pat, tai galimybė susipažinti su projektine veikla, mokytis darbo komandoje, vadovavimo ar kitų įgūdžių. Tai gali būti vieta bendrauti, susirasti bendraminčių ir dirbant visiems naudingą darbą jaustis reikalingu ir aktyviu. Nesvarbu, koks jūsų amžius – savanorystė padeda išlikti visuomenės dalimi bei perduoti savo žinias ir patirtį.

Norėdami paskatinti vyresnius žmones aktyviau savanoriauti ir stengdamiesi atliepti jų poreikius, nevyriausybinė organizacija „A.C. Patria“, esanti Kaune, parengė programą, kurios tikslas – susitikus su savanoriauti ketinančiu žmogumi padėti jam išsikelti savo savanorystės tikslą, atrasti jį dominančią sritį, kur jis nori ir gali dirbti savanoriškai.

Mes padedame susirasti priimančią organizaciją, pasirašyti reikiamus dokumentus. Be to, žmogaus nepaliekame vieno ir jam pradėjus savanoriauti. Savanorystė dažnai būna nauja patirtis, o tai gali kelti nerimą ar kitas vidines įtampas, todėl mes siūlome pokalbius ir pagalbą savanorystės eigoje įsivertinant įgytą patirtį.

Savanorystė – tai būdas aktyviai keisti savo aplinką, nelikti vienišu ir tobulėti bet kokiame amžiuje. Jūs skirdami bent porą savo laiko valandų per savaitę, galite padaryti gyvenimą jaukesnį ir saugesnį savo artimiesiems ir sau pačiam. Kreipkitės į „A.C. Patria“ savanorių centrą ir sužinokite daugiau apie galimybes savanoriauti Kaune.

Kontaktai:
Tel.: 8 600 19550
El.p. andrius.patria@gmail.com
Daukšos g 26-1, Kaunas

Ruošiatės į šį renginį? Norite pasidalinti įspūdžiais su kitais skaitytojais? Norite pasidalinti nuotraukomis ar vaizdo įrašais? Siųskite įspūdžius el.pašto adresu pilieciai@delfi.lt arba kelkite į mūsų sistemą čia. Vaizdo įrašus kelkite čia, o nuotraukas siųskite el.pašto adresu renginiai@delfi.lt (siunčiamo laiško pavadinime (subject) nurodykite renginio vietą ir nuotraukos autorystę). Visas Piliečių nuotraukas iš renginių galite pamatyti čia.