Laisvai galiu kalbėti lietuviškai, savo gimtąja kalba, pareikšti savo nuomonę, nevaržomai važinėti po kitas šalis ir dar daug daug visokių dalykų man dovanojo Laisvė. Mano gimtoji šalis Lietuva Kovo 11-ąją švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dieną, mini 25-erius laisvos valstybės metus. Todėl ir aš, kaip laisvos, savarankiškos šalies pilietis, kartu su klasės draugais, auklėtoja, artimaisiais šią dieną praleidau tikrai pakiliai ir šventiškai.
Panevėžys šią datą pažymėjo ypatingai. Jau kovo 10 d. 12 val. Laisvės aikštėje prasidėjo bėgimas, skirtas pagerbti laisvės kovų dalyvius, priminti mums visiems, kokia svarbi ši data. Bėgimas baigėsi tik kovo 11 d. 12 val. prie miesto Savivaldybės, kur į šventę tiesiog plaukė minios žmonių.
Renginio būta išties įspūdingo. Tačiau labiausiai mane ir aplinkui stovėjusius žmones sužavėjo didžiulės trispalvės vėliavos nešimas. Ja apjuosėme visą Laisvės aikštę! Kokia didžiulė banguojanti, geltonai, žaliai, raudonai liūliuojanti jūra užplūdo visą erdvę, kiek daug rankų norėjo ją paliesti! Širdy buvo gera ir džiugu – jaučiausi esąs tikras lietuvis, mylintis savo šalį, puoselėjantis savo miestą.
Skambant lietuviškoms dainoms (vieną iš jų dainavo net mūsų bendraklasė Milda Kavaliauskaitė), šviečiant saulei į aukštą dangų buvo paleisti 25 balti balandžiai, nešantys taiką ant sparnų.
Aš esu laisvos Lietuvos vaikas ir nežinau, ką reiškia neturėti duonos ar namų. Bet supratau, kad laisve reikia rūpintis, ją labai branginti ir saugoti, kad ir ateities vaikai galėtų pasakyti: aš esu Laisvės vaikas!