Kaip jai ten sekėsi? Tiesiai šviesiai – blogai. Galbūt todėl tik atkeliavusi į „Naminukų“ globą ir būdama 3 mėn., ji atrodė tarsi 1 mėn. šuniukas – trapi, mažutė, išsigandus ir labai silpna. Ir iš tikrųjų esame įsitikinę, kad jei nebūtų laiku iš ten ištrūkus, šiandien ir Jūs neskaitytumėt šio įrašo ir nematytumėt mažos kalytės nuotraukų, kuri pirmą kartą išnešta į lauką atsargiai susipažįsta su pavasariu ir pamato dangaus žydrynę.
O dabar ji čia! Beprotiškai keistame, truputį bauginančiame, bet nepaprastai gražiame pasaulyje, kuris nė iš tolo neprilygsta anksčiau matytam tamsiam tvartui. O mūsų globėjos namuose Čilė visai atkuto, zuja kaip prisukta, mojuodama suvo „vikšrine“ uodegyte! Žinoma, dar bailiukė, ir jei tik išgirsta dar negirdėtą garsą ar įsivaizduoja besiartinantį pavojų, kaip mat lekia slėptis po spintele kaip kareivukas į apkasus! Bet ilgai neužsibūna, nes tuoj pat prisimena, kad turi neužbaigtų reikalų su žaisliuku, su „kauliuku“, su mama ir su viskuo aplinkui.
Čilė jau „nuparazitinta“, paskiepyta ir yra pasiruošusi susipažinti su savo būsimais šeimininkais! Ji bus nedidukė, kambarinė, labai gera ir prieraiši draugė – tikras lobis. Galbūt tarp Jūsų yra būtent šio lobio ieškotojas? Jei taip, skambinkite Čilytės globėjai Astai tel. 8 614 69186 (Vilnius)!