Kauno šv. Pranciškaus mokyklos pavaduotoja Birutė Krapauskienė, remdamasi JAV mokyklų patirtimi, pirmąkart mažųjų „kodėlčiukų“ išradingumą pasiūlė pademonstruoti pernai surengtoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje, kurią pavadino „Jaunasis Einšteinas“. Praėjusį pavasarį į mokyklą, kuri nuo mažens ugdo atsakingą mokinių požiūrį į aplinkosaugą, savo pirmuosius ekperimentus pristatyti panoro pradinukai iš įvairių Kauno miesto mokyklų, o šįmet renginys išaugo į respublikinę konferenciją: būsimieji mokslininkai, lydimi mokytojų ir tėvelių, atvyko ir iš Vilniaus, ir iš Širvintų, ir iš kitų Lietuvos miestų.
Balandžio 30 dieną pradinių klasių mokytojos suorganizavo tikrą mokslo šventę: renginyje buvo sudaryta galimybė pademonstruoti per 20 įvairiausių bandymų, pristatyti įdomių tyrimų. Renginys, be abejo, prasidėjo taip, kad visus susirinkusius sudomintų ir įkvėptų.
Pirmuoju eksperimentu dėmesį prikaustė konferencijos partnerių VšĮ „VikiLab“ laboratorijos atstovių atlikti eksperimentai: žiūrovai išvydo, kaip sausas ledas gali virsti garais, o vėliau - ir tirštomis putomis. Po to savo pristatymais stebino mažieji „einšteinai“: daugeliui pasidarė aišku, kas yra akmeninis pienas ar keliaujantis vanduo, kaip atsiranda gamtos reiškiniai rasa ir šerkšnas, kaip susikurti spalvų bokštą iš skystųjų maisto produktų, ką daryti, kad kiaušinis šokinėtų, kad klasėje išsiveržtų vulkanas.
Įdomų, net kelis mėnesius trukusį tyrimą pristatė Kauno šv. Pranciškaus pirmokės. Kelių klasių mokinukai eksperimentui paaukojo savo pieninius dantukus. Iškritę dantukai ilgesnį laiką buvo laikomi pamerkti į įvairius vaisvandenius ir mineralinį vandenį. Rezultatai akivaizdūs: spalvotųjų ir saldžiųjų gėrimų tirpale mirkę dantukai suminkštėjo, sulūžinėjo, o mineraliniame vandenyje laikomi nepakito.
Jaunųjų tyrėjų išvados labai svarbios: visi turime atsakingai rinktis gėrimus, jei rūpinamės sveikata. Dar konferencijos dalyviai padėjo atsakyti į klausimą, ar tikrai skalbimo milteliuose daugiausia cheminių elementų, kenkiančių aplinkai? Tuo teko įsitikinti, išklausius Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos pirmokų įspūdžių po atlikto eksperimento „Aplinką teršiančių medžiagų poveikis augalams per vandenį”.
Mokiniai ne vieną savaitę stebėjo, kaip įvairūs tirpalai veikia rozmarinus. Palaistę augalus skalbimo milteliais, vaikai pamatė, kad rozmarinai netrukus pagelto, nudžiūvo. Liūdinantis rezultatas palaisčius žalumynus ir langų valikliu, ir skysčiu, kuriame buvo mirkomos baterijos. Beje, baterijų cheminiais elementais užterštu vandeniu palaistyti rozmarinai netgi pradeda virpėti. Tokiu vandeniu laistomi augalai ne tik patys iš lėto sunyksta, bet ir tampa kenksmingi juos vartojantiems gyvūnams bei žmonėms. Taigi mažieji mokslininkai rimtai perspėja apie didelę žalą aplinkai.
Žinoma, ekperimentus atlikti, juos tinkamai pristatyti padėjo mokytojos, tėveliai, būrelių vadovai. O ką apie tokią veiklą mano patys einšteinai? Visi kaip susitarę tvirtino, kad atlikti bandymus, tirti, stebėti, išmokti, atrasti jiems buvo be galo įdomu. Tokia veikla pradinukams neatrodo nuobodi, galėtų ekperimentuoti ir savaitę, ir mėnesį, net kelis. Kaip galima atlikti įvairius bandymus, mokiniams papasakojo mokytojai, idėjomis pasidalijo tėveliai ir … internetas. Beje, dar ne visi pranešėjai žinojo, kur jų bandymus būtų galima pritaikyti praktiškai, bet pažadėjo iki kitų metų konferencijos pasidomėti. Mokiniai atviravo, kad norint atlikti bandymą reikalinga kantrybė, susikaupimas, atsakomybė. Tokios savybės, anot pašnekovų, būdingos kiekvienam mokslininkui. O mokslininkais tapti svajoja kiekvienas konferencijos dalyvis, nes tai viliojanti ir be galo patraukli profesija.
Visi konferencijos dalyviai apdovanoti padėkos raštais ir rėmėjų dovanomis. Bet svarbiausia, kad mažieji mokslininkai užsidegė noru toliau gilintis į gamtos paslaptis, nes pamatė, jog jų žinios gali būti labai naudingos norint išsaugoti supančią aplinką ir žmonių sveikatą.
Gabrielė Vitkauskaitė