Pagalvojus, nuo ko reikėtų pradėti jos dar labai trumpo gyvenimo istoriją, sunku nuspręsti, kas svarbiausia, kas nelabai, ko neminėti, negaišinant skaitytojų laiko, ir supranti, kad įvyko tiek visko, kad tikrosios emocijos taip ir lieka kažkur už paraščių.
Į „Naminukų“ globą Arabika atkeliavo iš kaimo glūdumos, gimusi pas močiutę, kuri, ko gero, savo namuose esančio katinų kiekio pati gerai ir nežino. Siaubingai apleista, besvorė, serganti. Vos pradėjus gydyti, rodos, bėdos pradėjo lipti viena ant kitos. Vieną akimirką gydytojai net įtarė kraujo užkrėtimą, o kai dar sužinojome apie nešiojamą Koronos virusą, buvome tokie pasimetę, kad net Jūsų klausėme: „Ką daryti toliau? Ar atsiras žmogus, norėsiantis priglausti?“
Žinoma, pasirinkome sunkesnį kelią ir katytę gydėme. Vieną akimirką bėdų audra nuslūgo ir Arabika žaibiškai atsigavo, priaugo svorio, atgavo gyvenimo džiaugsmą ir dabar, kai jai maždaug 6 mėn., galime pasakyti, kad ji visiškai nesiskiria nuo savo bendraamžių (išskyrus tą vidinį žinojimą, kad ji nešioja Koronos virusą, todėl negali gyventi su kitais katinėliais). Ar jai reikia kažkokios specialios priežiūros? Ne! Ar jai reikia tiek pat meilės? Taip!
Šiuo metu, žiūrint į Arabiką, vėl nejučia apima liūdesys, tik šįkart visai ne dėl to, kad ji blogai jaustųsi (ji taip šoka polką, kad net grotos dunda), o dėl to, kad vyksta tai, ko labiausiai bijojome... Ji priversta augti prieglaudos narve. Tas jausmas, kai matome, kaip stipriai jai reikia erdvės, žaidimų, žmogaus, o mes galime suteikti tik egzistavimą, tiesiog žlugdo.
Labai prašome, pastebėkite Arabiką, jai tikrai reikia šeimininkų! Ji skiepyta, paženklinta, netrukus ir sterilizuosime. Jei galite padovanoti Arabikai namus, kreipkitės tel. 8 648 30077 (Vilnius)!